Prisijunkite
Žmogus šiandien gali nuskristi į kosmosą greičiau nei kada nors anksčiau, tačiau net moderniausia technika kartais pasiduoda tylai. NASA patvirtino, kad netikėtai prarado ryšį su MAVEN – vienu svarbiausių zondų, kuris daugiau nei dešimtmetį padėjo suprasti, kodėl Marsas iš buvusios drėgnos ir gyvybei palankios planetos virto šaltu, sausų dulkių pasauliu. Ši žinia ne tik sukrėtė mokslininkų bendruomenę, bet ir iškėlė rimtus klausimus apie ateities misijų saugumą ir mūsų pačių pastangas įminti Marso paslaptis.
MAVEN (Mars Atmosphere and Volatile Evolution) sėkmingai skriejo aplink Marsą nuo 2014 m., iki lemtingos 2025 m. gruodžio 6-iosios, kai, kaip įprasta, kelioms minutėms pranyko už planetos disko. Tai – visiškai rutininė orbitinio skrydžio dalis. Tačiau šįkart, zondui vėl pasirodžius iš šešėlio, NASA Žemės stotys nebegavo jokio signalo. Gruodžio 9 d. agentūra jau oficialiai patvirtino – ryšys su 11 metų tarnybą atlikusiu aparatu prarastas, prasidėjo intensyvus gedimo tyrimas ir bandymai aptikti bent menkiausią radijo pulsą.
Išankstiniai duomenys rodo, kad visi MAVEN sistemos parametrai prieš dingimą buvo idealūs. Tai reiškia, kad gedimas įvyko netikėtai ir nebūtinai susijęs su ankstesniais techniniais iššūkiais. Labiausiai neramina tai, kad zondas dingo būtent tuo metu, kai turėjo saugiai atnaujinti ryšį – toks scenarijus retas ir sunkiai prognozuojamas.
MAVEN yra vienas iš septynių šiuo metu aktyviai Marsą stebinčių orbiterių. Jis pradėjo kelionę 2013 m., o 2014-aisiais pasiekė orbitą, gavęs misiją, kuri šiandien vadinama viena svarbiausių visoje Marso tyrimų istorijoje. Jo tikslas – tirti viršutinę atmosferą, jonosferą ir Saulės vėjo poveikį planetos oro sluoksniams. MAVEN būtent ir pateikė atsakymą į vieną didžiausių Marso mįslių: kur dingo vanduo?
Zondo duomenys parodė, kad stiprios dulkių audros iškelia drėgmę aukštai į atmosferą, kur ji palaipsniui nublokšiama Saulės vėjo. Taip Marsas per milijonus metų prarado didžiąją vandens dalį – ne į paviršių, o į kosmosą. Ši hipotezė tapo esmine planetologijos teorijos dalimi, keičiančia supratimą apie planetų evoliuciją.
Tačiau tai tik pradžia. MAVEN taip pat:
sudarė detalius Marso vėjų žemėlapius,
atskleidė nematomą magnetinę „uodegą“, kurią tempia Saulės vėjo srovės,
aptiko „sputtering“ mechanizmą, pagreitinantį lakiųjų elementų išsiskyrimą iš atmosferos,
atskleidė iki tol nežinotą protonų pašvaistės reiškinį.
Visa ši informacija padėjo suprasti, kodėl du kažkada panašūs pasauliai – Žemė ir Marsas – nuėjo tokiais skirtingais keliais. Vienas išliko pilnas vandens ir gyvybės, kitas tapo negailestingu dykumų ir šalčio tyru.
Daugelis žino MAVEN kaip atmosferos tyrėją, tačiau misija taip pat atliko svarbų praktinį vaidmenį. Zondas turėjo UHF ryšio sistemą, kuri veikė kaip tarpinė stotis tarp Marso paviršiuje veikiančių roverių – Curiosity ir Perseverance – ir Žemės. Tai reiškia, kad MAVEN ne tik siuntė mokslinius duomenis, bet ir padėjo palaikyti realų ryšį su robotais, kurie kasdien analizuoja uolienas, gręžia planetos paviršių ir ieško pėdsakų, galinčių rodyti praeityje egzistavusią gyvybę.
Šio ryšio praradimas gali paveikti komunikacijų greitį ir patikimumą. Nors yra ir kitų orbiterių, MAVEN buvo vienas patikimiausių duomenų perdavimo mazgų. Todėl NASA turi ne tik rasti gedimo priežastį, bet ir suprasti, ar panašus scenarijus gali pasikartoti kitoms misijoms.
NASA pranešė, kad „kosminio aparato ir operacijų komandos tiria anomaliją ir siekia išspręsti situaciją“. Tačiau kol kas nėra aišku, ar MAVEN apskritai dar siunčia bent silpną signalą, ar visiškai nutylęs. Toks netikėtas ryšio praradimas yra retos kategorijos incidentas, todėl tyrimas gali užtrukti.
Jei MAVEN neatsilieps, tai reikš ne tik vieno zondo netektį. Tai būtų skaudus priminimas, kad net pažangiausios kosminės misijos gali būti trapios. Ir kartu – tai reikštų, kad ateities misijos į Marsą privalės peržiūrėti savo komunikacijos strategijas, ypač atsižvelgiant į Saulės vėjo poveikį ir sudėtingą Marso aplinką.
Tačiau jei NASA pavyks atstatyti ryšį, MAVEN taps dar svarbesniu pavyzdžiu, kaip misijos gali būti gelbėjamos net po rimtų sutrikimų. O jo duomenys ir toliau padės rengtis tam, kas laukia žmonijos, kai ji galiausiai žengs pirmuosius žingsnius Marso paviršiuje.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.