NASA projektas Mėnulyje - realybė ar tik kosminė fantazija? Ar tai pakeis žmonijos gyvenimą visiems laikams?

Tačiau nuo 1969 metų euforijos praėjo dešimtmečiai, ir šiandien klausimas skamba kitaip: ar žmonės gali ne tik nusileisti, bet ir gyventi Mėnulyje? NASA planas įkurti nuolatinius žmonių namus Mėnulyje jau nebėra tik mokslinės fantastikos tema. 

„Artemis“ programa žada sugrąžinti žmones į Mėnulį dar šio dešimtmečio pabaigoje, bet tai tik pradžia. Tikslas yra ne vien simbolinis sugrįžimas, o ilgesnis buvimas, technologijų testavimas ir galiausiai pastovi bazė, galinti palaikyti žmonių gyvenimą.

Vis dėlto ši idėja kelia daug klausimų ir diskusijų. Vieni mano, kad tai realus ir neišvengiamas žingsnis žmonijos pažangoje. Kiti atvirai abejoja, ar įmanoma sukurti gyvenamąją erdvę tokioje atšiaurioje aplinkoje, kur nėra oro, vandens, o paviršių nuolat bombarduoja radiacija?

Ar tai utopija, ar jau apčiuopiama realybė? Pabandykime išsiaiškinti.

Kodėl būtent Mėnulis?

NASA pasirinkimas plėtoti projektus būtent Mėnulyje nėra atsitiktinis. Tai artimiausias dangaus kūnas, kuriame galima praktiškai išbandyti technologijas, reikalingas būsimoms kelionėms į Marsą ar dar toliau. 

Skrydžiai į Mėnulį yra žymiai trumpesni. Kelionė trunka kelias dienas, o tai reiškia, kad iškilus problemoms astronautus galima greičiau pargabenti namo. Be to, Mėnulio paviršiuje slypi įdomių resursų. 

Vienas jų – helis-3, kuris, bent teoriškai, galėtų tapti ateities energijos šaltiniu. Kitas itin svarbus atradimas – ledo telkiniai krateriuose Mėnulio poliarinėse srityse. Iš ledo galima gauti tiek vandenį, tiek deguonį, tiek raketų kurą. 

Tai galėtų padaryti Mėnulį tarsi tarpinę degalinę tolimesnėms kosminėms kelionėms. Strateginė prasmė taip pat akivaizdi. Mėnulyje nuolatinės bazės galėtų būti naudojamos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir geopolitiniams tikslams. 

Tai jau suprato ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos, bet ir Kinija, Europa, Indija. Kosmoso tyrinėjimas tampa savotiška nauja lenktynių arena.

Didžiausi iššūkiai

Vis dėlto idėja apie nuolatinius namus Mėnulyje iš pirmo žvilgsnio atrodo kupina kliūčių. Pirmoji problema – radiacija. Mėnulis neturi atmosferos ir magnetinio lauko, todėl kosminė spinduliuotė nuolat bombarduoja jo paviršių. 

Be rimtos apsaugos žmonės čia negalėtų išgyventi ilgiau nei kelias dienas. Kita problema yra dideli temperatūrų skirtumai. Dieną Mėnulio paviršius įkaista iki 120 laipsnių karščio, o naktį atvėsta iki minus 170. 

Tokios sąlygos reikalauja nepaprastai patikimų ir brangių technologijų, kurios galėtų užtikrinti stabilią temperatūrą gyvenamosiose patalpose.

Nepamirškime ir logistikos. Viską, ko reikia gyvybei palaikyti, reikia atgabenti iš Žemės, o tai kainuoja milžiniškas sumas. Nors perdirbimo sistemos ir vietinių resursų naudojimas teoriškai įmanomas, praktiškai tai dar tik ankstyvų bandymų stadijoje.

Galimos technologijos

NASA kartu su partneriais jau svarsto kelias galimas gyvenamųjų erdvių kūrimo technologijas. Viena jų yra pripučiami moduliai, kurie užima mažai vietos transportuojant, bet išsiplėtę gali tapti visaverčiais namais. 

Kita kryptis – bazės po žeme arba uždengtos storu Mėnulio grunto sluoksniu, kuris natūraliai apsaugotų nuo radiacijos ir temperatūrų svyravimų.

Taip pat svarbi tema yra ir energijos šaltiniai. Saulės baterijos yra pagrindinis variantas, tačiau Mėnulio naktis trunka net 14 Žemės dienų. Tai reiškia, kad reikės papildomų energijos saugojimo sprendimų arba branduolinių mini reaktorių.

Vandens klausimą, bent teoriškai, galėtų išspręsti minėti ledynai. Jei pavyks sukurti technologiją, leidžiančią efektyviai išgauti ir apdoroti ledą, tai būtų revoliucinis žingsnis. Vanduo yra raktas tiek gyvenimui, tiek kurui, tiek statyboms.

Kaip atrodytų žmonių gyvenimas Mėnulyje?

Jeigu NASA planai taps realybe, žmonių gyvenimas Mėnulyje būtų toli nuo romantizuotų vaizdų. Greičiausiai tai primintų itin ribotą kosminės stoties aplinką. 

Astronautai turėtų laikytis griežto grafiko, užsiimti nuolatiniais techninės priežiūros darbais, auginti maistą hidroponinėse sistemose ir gyventi izoliuotoje erdvėje.

Psichologinė sveikata yra dar vienas svarbus klausimas. Ilgalaikis buvimas atokiai nuo Žemės, be galimybės spontaniškai išeiti į lauką ar matyti gamtą, gali kelti rimtų emocinių iššūkių. 

Todėl NASA jau dabar tiria, kaip virtualios realybės priemonės, šviesos terapija ar net specialūs architektūriniai sprendimai gali padėti žmonėms išgyventi tokioje aplinkoje.

Nors gyvenimas Mėnulyje iš pradžių skirtas tik mokslininkams ir astronautams, ilgainiui galima įsivaizduoti, kad ten atsiras ir daugiau žmonių – inžinierių, technikų, galbūt net menininkų. Tai galėtų tapti pirmuoju realiu „Žemės kolonijos“ už planetos ribų eksperimentu.

Utopija ar realybė?

Ar NASA planas sukurti nuolatinius namus Mėnulyje yra tik vizija? Iš vienos pusės, technologijos jau leidžia bent teoriškai įsivaizduoti tokį projektą. Iš kitos pusės, iššūkių sąrašas toks ilgas, kad planas atrodo lyg milžiniška avantiūra.

Tačiau istorija rodo, kad žmonija dažnai žengė pirmyn būtent tada, kai idėjos atrodė neįmanomos. Lėktuvai, internetas, pirmasis nusileidimas Mėnulyje – visa tai kažkada buvo vadinama utopija. Galbūt ir šis planas taps dar vienu įrodymu, kad ribos egzistuoja tik mūsų vaizduotėje.

Jeigu NASA ir partneriai pasieks tikslą, Mėnulis taps ne tik Žemės palydovu, bet ir naujais žmonijos namais. Tai neabejotinai pakeistų mūsų istoriją, nuo technologijų pažangos iki filosofinių klausimų apie mūsų vietą kosmose.