NASA žengia istorijos link: naujasis teleskopas gali atskleisti tamsiosios energijos paslaptis

Tai reiškia, kad misija juda link starto ir teoriškai gali būti pasirengusi jau 2026 metų rudenį. „Roman“ yra infraraudonųjų spindulių teleskopas, kuris turėtų tapti vienu pagrindinių agentūros instrumentų kosmose. 

Nors jis turi tik du prietaisus, jų galimybės apgalvotos taip, kad apimtų ir plataus masto dangaus tyrimus, ir detalesnius stebėjimus. Pirmasis prietaisas vadinamas „Wide Field Instrument“, o antrasis yra „Coronagraph Instrument“. 

Šis projektas ypač įdomus tuo, kad dideli kosminiai teleskopai dažnai vėluoja ir brangsta, todėl kiekvienas laiku pasiektas etapas yra reikšmingas. Pavyzdžiui, „Hubble“ startas nusikėlė iki 1990 metų, o „JWST“ į kosmosą iškeliavo gerokai vėliau nei planuota. Todėl pati galimybė, kad „Roman“ galėtų būti parengtas anksčiau, skamba kaip retas ir džiuginantis scenarijus.

Surinkimas baigtas, prasideda bandymų etapas

Baigtas sujungimas dar nereiškia, kad teleskopas iškart keliaus į kosmosą, nes dabar laukia nuodugnūs bandymai ir patikros. Po jų observatorija bus perkelta į „Kennedy Space Center“ Floridoje, kur vyks pasirengimas paleidimui. 

Tekste nurodoma, kad suplanuota paleidimo data yra 2027 metų gegužė, o į kosmosą teleskopą turėtų kelti „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“. Misijos tikslas yra pasiekti Saulės ir Žemės sistemos L2 tašką, kur teleskopai gali stabiliai dirbti stebėdami Visatą. 

Nors kalbama apie galimą startą 2026 metų rudenį, tai įvardijama kaip optimistinė galimybė, o ne garantija. Bet kuriuo atveju „Roman“ penkerių metų pagrindinė misija sukurta taip, kad per trumpą laiką būtų surinkta milžiniška mokslinė vertė.

Milžiniškas vaizdas ir duomenų lavina

„Wide Field Instrument“ suteiks teleskopui itin platų regėjimo lauką, kuris, kaip teigiama, yra šimtą kartų didesnis nei „Hubble“. Būtent ši savybė leidžia vienu metu aprėpti didelius dangaus plotus ir fiksuoti subtilius reiškinius, kurių kitaip tektų ieškoti dešimtmečius. 

Kameros skiriamoji geba įvardijama kaip 288 megapikseliai, o per penkerius metus misija turėtų sugeneruoti apie 20 tūkst. terabaitų duomenų. Prognozuojama, kad per pirmuosius penkerius metus teleskopas gali atskleisti daugiau nei 100 tūkstančių tolimų pasaulių, šimtus milijonų žvaigždžių ir milijardus galaktikų. 

Taip pat minima, kad bus tikimasi aptikti dešimtis tūkstančių supernovų ir didelį skaičių egzoplanetų, randamų mikrolęšiavimo metodu. Tokie skaičiai rodo ne tik misijos mastą, bet ir tai, kad netikėtų atradimų čia beveik neįmanoma išvengti.

Tamsioji energija ir tiesioginis egzoplanetų vaizdinimas

Vienas svarbiausių „Roman“ uždavinių yra tamsiosios energijos tyrimas, nes būtent ji siejama su spartėjančia Visatos plėtra. Norint suprasti šį reiškinį, reikia plačiai ir sistemiškai stebėti dangų, fiksuoti didelio masto struktūras ir jų raidą. 

Tokiems darbams „Roman“ ir sukurtas, nes jo platus vaizdas leidžia greitai sudaryti didelius žemėlapius, kurie kitais instrumentais būtų renkami nepaprastai ilgai. Antrasis prietaisas, „Coronagraph Instrument“, skirtas spręsti kitą didelį iššūkį, kaip pamatyti planetas šalia ryškių žvaigždžių. 

Žvaigždžių šviesa dažnai tiesiog paskandina silpną egzoplanetos signalą, todėl koronografas blokuoja akinantį spindesį ir leidžia stebėti planetas bei jų spektrus. Tekste pabrėžiama, kad tai bus pirmasis aktyvus koronografas kosmose, paremtas kaukių, filtrų ir specialių veidrodžių sistema, skirta išbandyti technologijas skirtingais stebėjimo režimais.