Modernių zoologijos sodų tikslas – prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, netrukus įsigalios atnaujinti reikalavimai

Direktyva dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (Zoologijos sodų direktyva) priimta siekiant apsaugoti ir išsaugoti laukinę fauną ir stiprinant zoologijos sodų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Šios direktyvos nuostatos perkeltos į Laukinės gyvūnijos įstatymą, aplinkos ministro įsakymais patvirtintas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą.

Lietuvoje veikia du valstybiniai ir trys privatūs zoologijos sodai: Lietuvos zoologijos sodas Kaune, Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje bei privatūs zoologijos sodai Klaipėdoje, Vilniuje ir Kalvarijose.

Reikalavimai zoologijos sodams

Norint įsteigti zoologijos sodą, reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo įsteigti zoologijos sodą. Reikalavimai jį įsteigti nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme. Todėl asmuo, norintis įkurti ar jau turintis zoologijos sodą privalo užtikrinti, kad zoologijos sode būtų įgyvendinamos teisės aktuose numatytos priemonės ir reikalavimai.

Zoologijos sodai turi  dalyvauti prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos prisidedančiuose moksliniuose tyrimuose,  skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje, teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines. Laikomi gyvūnai privalo būti įkurdinti sąlygomis, atitinkančiomis šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius, fiziologinius, etologinius ir apsaugos reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Juos šerti ir girdyti reikia pagal fiziologinius poreikius. Zoologijos sodai užtikrina tinkamą gyvūnų sveikatos būklę ir nuolatinę jų priežiūrą, privalo būti vykdomos prevencinės ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programos.

Būtina ir pasirūpinti, kad gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuos aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, taip pat būtų užtikrintas zoologijos sodo lankytojų saugumas. Privaloma saugoti, atnaujinti ir teikti informaciją ir duomenis apie zoologijos sode laikomus gyvūnus ir jų rūšis, laikytis laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, reikalavimų.

Zoologijos sodų veiklos planinius patikrinimus organizuoja Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Zoologijos sodų vertinimo komisija.

Nuo gegužės 1-osios – atnaujinti reikalavimai žmogaus aplinkoje laikomiems laukiniams gyvūnams

Nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių 5 priede atnaujinti bendrieji ir specialieji reikalavimai nelaisvėje laikomiems gyvūnams: bestuburiams, žuvims, varliagyviams, ropliams, paukščiams, žinduoliams. Šios taisyklės įsigaliojo dar 2023 m. lapkričio 1 d., tačiau buvo nustatytas 18 mėnesių terminas, kad laukinių gyvūnų laikytojai galėtų tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams.

Laikant laukinius gyvūnus žmogaus aplinkoje – namuose, voljere ar zoologijos sode, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, gyvūnai neturi patirti skausmo, streso, nepatogumų, o laikymo patalpos turi tenkinti gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos. Taip pat turi būti vykdoma gyvūnų prevencinė ir gydomoji veterinarinė priežiūra, užtikrinamas jų sveikatingumas atsižvelgiant į gyvūno rūšį. Gyvūnui susirgus, jis turi būti gydomas, suteikiama veterinarinė pagalba. Gyvūnai turi būti maitinami periodiškai pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu pašaru ar lesalu, nuolat aprūpinami švariu vandeniu.

Gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudarytos sąlygos apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ir kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Juos nuolat reikia valyti, kad nebūtų purvo (išskyrus rūšies poreikius), gendančio maisto, ekskrementų, nesaugių gyvūnams, sulūžusių statinių, įrenginių ar daiktų. Lauko aptvarui ar voljerui įrengti rekomenduojama naudoti natūralias gamtines medžiagas, aplinkai nekenksmingas apdailos medžiagas.

„Kadangi gyvūnų rūšių įvairovė labai didelė, šiose taisyklėse pateiktos gyvūnų laikymo ir gerovės gairės padės įsivertinti, kokių žinių, patirties ir išteklių reikia turėti, norint laikyti tam tikrą gyvūno rūšį, kad santykis tarp žmogaus ir gyvūno būtų paremtas pozityviu atsakingumu, suteiktų gyvūno pažinimo džiaugsmą. Nereikėtų rinktis retų, saugomų, reikalaujančių ypatingos priežiūros, pavyzdžiui, varliagyvių, roplių, gyvūnų, o galbūt įsigyti jums patinkančios veislės šunį ar katę“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.

Ypač svarbu užtikrinti gyvūno užimtumą atsižvelgiant į gyvūno rūšinius biologinius, etologinius poreikius, skatinančius protinį ir fizinį lavinimą, natūralų gyvūnų elgesį. Turi būti taikomos saugios aplinkos praturtinimo priemonės, skatinančios gyvūnus žaisti, veikti, reikšti natūralius fiziologinius ir elgsenos poreikius, bendrauti tarpusavyje, taip pat užtikrinama, kad žinduolių ir paukščių jaunikliai  būtų laikomi su tėvais, neatskiriami anksčiau laiko.

Taisyklėse nustatyti gyvūnų specialieji reikalavimai jų laikymo patalpoms – kokio ploto, aukščio ir pan. gyvūnas turėtų būti laikomas lauke ar vidaus patalpose, kaip šios patalpos ir baseinai turėtų būti įrengti, koks turėtų būti gruntas, temperatūra ar kokiomis grupėmis turėtų būti laikomi, kad gyvūnas būtų sveikas.