Nekenčiate sporto ar tiesiog mankštos? Gali būti, kad tiesiog dar neišbandėte jums tinkamos veiklos

Kiekvienas žmogus turi unikalų charakterio rinkinį, kuris veikia mūsų elgesį ir sprendimus. Vieni mėgsta veikti spontaniškai, kiti vertina aiškų planą ir struktūrą. Lygiai taip pat skiriasi ir požiūris į sportą. 

Vieniems patinka judėti greitai, intensyviai, jiems svarbus iššūkis ir rezultatas. Tuo tarpu kiti teikia pirmenybę ramesniems užsiėmimams, kuriuose mažiau spaudimo ir daugiau ramybės. Todėl natūralu, kad vieniems patinka bėgimas ar intensyvios treniruotės, o kiti renkasi pasivaikščiojimus gamtoje ar jogos užsiėmimus.

Ekstravertams svarbus judesys ir veiksmas

Ekstravertiški žmonės dažniausiai mėgsta būti tarp žmonių, jiems patinka aktyvus gyvenimo būdas, greita veiksmų kaita. Tokiems žmonėms sportas yra proga išlieti susikaupusią energiją, pasijusti gyvybingiems. Jie dažniausiai renkasi grupines treniruotes, intensyvius užsiėmimus, kur greitai keičiasi veikla ir juntamas fizinis krūvis. Jiems svarbus tempas, garsas, muzika ir emocijos.

Tokie žmonės labiau linkę mėgautis sportu, kai treniruotės vyksta kartu su kitais, kai yra galimybė pasivaržyti, išbandyti save. Jie dažnai jaučia didesnį malonumą po treniruotės, nes fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, išsikrauti ir atgauti emocinę pusiausvyrą.

Neurotiškiems žmonėms svarbi kontrolė

Žmonės, pasižymintys didesniu jautrumu, linkę į nerimą ar dažnesnius nuotaikų svyravimus, sportą dažnai suvokia kitaip. Jiems ne visuomet lengva pradėti fizinę veiklą, tačiau trumpi, aiškūs, nesudėtingi pratimai jiems gali būti net labai naudingi. Tokie žmonės mieliau renkasi individualius užsiėmimus, kur gali sportuoti saugiai, be išorinio vertinimo ar spaudimo.

Jiems labai svarbu jaustis saugiai, todėl labiau patinka tokios treniruotės, kur nereikia nuolat stebėti savo rezultatų, lyginti savęs su kitais. Kai fizinis aktyvumas tampa asmenine veikla, o ne varžybomis, neurotiški asmenys dažniau išsaugo motyvaciją ir jaučia mažesnį stresą.

Sąžiningi žmonės vertina struktūrą ir naudą

Tie, kurie pasižymi atsakingumu, punktualumu, siekiu laikytis tvarkos ir taisyklių, dažnai į sportą žiūri kaip į pareigą ar ilgalaikę investiciją į sveikatą. Tokiems žmonėms nebūtinai reikia malonumo iš paties proceso, jiems svarbu žinoti, kad tai, ką jie daro, yra naudinga jų organizmui.

Sąžiningi žmonės dažniau laikosi treniruočių plano, net jei pats sportas jiems nesuteikia daug emocinės grąžos. Jie pasitiki disciplina, žino, kad rezultatai ateina su laiku. Tokia motyvacija gali būti labai stabili, nors vidinis pasitenkinimas ne visuomet išreikštas džiaugsmu ar entuziazmu.

Kaip atrasti tinkamiausią veiklą

Norint, kad sportas taptų įpročiu, svarbu jį pritaikyti prie savo asmeninių poreikių. Kiekvienas turėtume sau atsakyti, kokie užsiėmimai mus įkvepia, o kokie vargina. Jeigu žmogus mėgsta gamtą ir ramybę, galbūt jam tiks ilgi pasivaikščiojimai ar važiavimas dviračiu. Jei reikia veiksmo ir dinamikos, verta pabandyti intensyvius užsiėmimus, šokių pamokas ar komandines sporto šakas.

Svarbiausia yra nesistengti prievarta įsisprausti į svetimus rėmus. Sportas neturi būti kančia ar savęs kankinimas. Tai veikla, kuri turėtų padėti jaustis geriau, suteikti energijos ir džiaugsmo. Kai veikla dera su žmogaus vidumi, atsiranda ne tik motyvacija, bet ir ilgalaikė nauda sveikatai.

Sportuoti nėra būtina vien todėl, kad taip sako gydytojai ar aplinkiniai. Sportuoti verta dėl savęs. Tačiau tam, kad tai taptų maloniu įpročiu, reikia atrasti tai, kas tikrai tinka jūsų asmenybei. Galbūt jūs tas, kuriam reikia iššūkių ir greičio. O gal tas, kuris vertina tylą ir judesį be spaudimo. Bet kokiu atveju, jūsų kūnas ir savijauta padėkos, jei leisite sau sportuoti taip, kaip jums tinka.