Smegenų lankstumo paslaptis: mokslininkai atskleidė, kas iš tikrųjų lemia jūsų protinius gebėjimus

Naujausias mokslinis tyrimas, atliktas Kinijos mokslų akademijos mokslininkų, pateikia tvirtus įrodymus, kad žmogaus smegenų gebėjimas apdoroti informaciją yra susijęs su vadinamuoju smegenų kritiškumu. 

Ši būsena apibūdina subtilią pusiausvyrą tarp neuronų sužadinimo ir slopinimo. Mokslininkai pastebėjo, kad ši savybė yra glaudžiai susijusi su žmogaus mąstymo lankstumu ir gebėjimu greitai prisitaikyti prie naujos informacijos.

Unikalus tyrimas su dvyniais

Tyrime naudoti funkcinio magnetinio rezonanso skenavimo duomenys, gauti iš tarptautinės iniciatyvos „Human Connectome Project“. Analizuoti daugiau kaip 800 žmonių smegenų vaizdai, įskaitant tiek vieno, tiek dviejų kiaušinėlių dvynius, taip pat nesusijusius asmenis. 

Toks tyrimo metodas leido aiškiai įvertinti genetinių veiksnių įtaką smegenų veiklai, nes vieno kiaušinėlio dvyniai turi identišką genetinę informaciją, o dviejų kiaušinėlių dvyniai, tik dalį bendrų genų.

Genetika stipriausiai veikia sensorines sritis

Rezultatai atskleidė, kad genetinė įtaka smegenų kritiškumui yra itin stipri, ypač sensorinėse smegenų srityse, kurios atsakingos už regėjimą, klausą ir kitus pojūčius. 

Tuo tarpu sudėtingesnės pažintinės sritys, tokios kaip atsakingos už sprendimų priėmimą ar dėmesį, pasirodė esančios kiek mažiau paveiktos genetinių veiksnių. Vis dėlto, visose tirtose smegenų srityse buvo pastebėtas vienokio ar kitokio lygio paveldimumas.

Genų raiškos žemėlapiai ir jų reikšmė

Tyrėjai taip pat pasinaudojo žmogaus smegenų genų raiškos žemėlapiais, kurie leido susieti tam tikrus genetinius modelius su konkrečiomis smegenų sritimis. Tai padėjo nustatyti, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp paveldimų genetinių savybių ir žmogaus protinių funkcijų. Kitaip tariant, žmonės, kurių genetika palaiko efektyvų neuronų darbą, turi didesnį potencialą greitai mokytis, priimti sprendimus ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Mąstymo lankstumo genetiniai pamatai

Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų buvo suprasti, kokį vaidmenį genetika atlieka žmogaus kognityviniuose gebėjimuose. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad paveldimos savybės padeda formuoti smegenų veiklos pusiausvyrą, kuri yra būtina optimaliam mąstymui. Tokia pusiausvyra padeda smegenims efektyviai reaguoti į išorinius dirgiklius, apdoroti informaciją bei priimti tikslius sprendimus.

Smegenų sveikata, tai nauja kryptis ateities tyrimams

Profesorius Ning Liu, vienas iš tyrimo vadovų, pabrėžė, kad gebėjimas išlaikyti smegenų kritiškumą yra esminis žmogaus smegenų funkcionalumui. Pasak jo, šio reiškinio genetinės kilmės atskleidimas atveria naujas galimybes suprasti ne tik intelekto prigimtį, bet ir įvairių neurologinių ligų kilmę. Tai taip pat gali padėti kurti prevencines priemones smegenų sveikatai palaikyti, ypač senstant arba susiduriant su pažinimo sutrikimais.

Ką mums sako genetika?

Šis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti, kaip žmogaus smegenys veikia molekuliniame lygmenyje. Ateityje tokie tyrimai gali prisidėti prie išmanesnių metodų kūrimo, skirtų diagnozuoti ar net prognozuoti tam tikras neurologines būkles, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą ar kitas neurodegeneracines ligas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad intelektas nėra vien aplinkos ar mokymosi rezultatas. Genetiniai veiksniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant žmogaus mąstymo lankstumą ir gebėjimą mokytis. 

Tyrimas įtikinamai parodė, jog smegenų veiklos savybės, susijusios su pažinimo efektyvumu, gali būti paveldimos, o tai suteikia mums daugiau žinių apie tai, kodėl vieniems žmonėms lengviau sekasi spręsti sudėtingas problemas ar greitai įsisavinti naują informaciją.