Svarstyklės gali jums meluoti: svorio norma nieko nereiškia, štai kas iš tiesų rodo sveikatos būseną

Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad kūno svoris nėra pagrindinis ar vienintelis rodiklis, nusakantis žmogaus sveikatos būklę. Žmonės gali būti fiziškai aktyvūs, valgyti subalansuotą maistą, reguliariai tikrintis sveikatą ir jaustis puikiai net ir tada, kai jų kūno masės indeksas viršija vadinamąją normą. 

Kita vertus, asmuo su vizualiai „normaliu“ svoriu gali patirti rimtų sveikatos problemų dėl netinkamos mitybos, streso ar judėjimo stokos.

Todėl gydytojai vis dažniau siūlo nevertinti sveikatos vien pagal skaičių svarstyklėse, o atsižvelgti į žmogaus gyvenimo būdą, kasdienius įpročius, emocinę savijautą ir sveikatos tyrimų rezultatus.

Nuolatinė dieta, tai kelias į emocinius sunkumus

Didelė dalis žmonių, kurie bando numesti svorio, susiduria su sunkumais išlaikyti pasiektus rezultatus. Dalis jų grįžta prie ankstesnių mitybos įpročių ir svoris vėl padidėja, o tai neretai sukelia nusivylimą, kaltės jausmą ir dar didesnį spaudimą. Toks uždaras ratas gali paskatinti emocinį valgymą, staigų mitybos režimų keitimą ar net rimtesnius valgymo sutrikimus.

Be to, visuomenėje dažnai pastebimas svorio šališkumas, žmonės, turintys didesnį kūno svorį, patiria diskriminaciją, atstūmimą ar net menkinimą. Tai dar labiau kenkia psichinei sveikatai ir motyvacijai rūpintis savimi.

Naujas požiūris į rūpinimąsi sveikata

Gydytojai ir sveikatos specialistai vis dažniau skatina vadinamąjį asmenį orientuotą požiūrį. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir jam turi būti taikoma individuali priežiūra, nepriklausomai nuo kūno sudėjimo. Daug svarbiau kalbėtis apie sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą, pakankamą miegą bei emocinę gerovę, o ne tik siekti sumažinti kilogramų skaičių.

Gera gydytojo praktika, ne primesti bendrų standartų, o ieškoti sprendimų, kurie būtų tinkami konkrečiam žmogui. Tai apima atvirą pokalbį, informacijos suteikimą apie galimas priemones, jų privalumus ir trūkumus bei bendrą planavimą, ką žmogus nori ir gali daryti savo sveikatai pagerinti.

Gera savijauta, tai svarbiau už skaičių svarstyklėse

Gydytojai vis dažniau primena, kad pagrindinis tikslas yra žmogaus gerovė, o ne svorio sumažinimas bet kokia kaina. Svarbiausia, kad žmogus jaustųsi gerai savo kūne, turėtų energijos, nesiskųstų lėtiniais negalavimais ir jaustųsi emociškai stabilus.

Taigi, rūpinimasis savimi turėtų būti pagrįstas ilgalaike nauda, o ne greitais rezultatais. Svarbu siekti pusiausvyros, kur svarbu ir fizinė, ir psichinė sveikata. Tik toks požiūris gali padėti žmonėms iš tiesų pagerinti gyvenimo kokybę, o ne įklimpti į nesibaigiantį kovos su savimi ratą.