Mokslininkai įspėja: saulės kremai maitina ne odą, o jūrų bakterijas, kai kurios iš jų pavojingos žmogui

Ši medžiaga, trumpinama EHMC, yra dažnas ingredientas daugelyje apsaugos nuo saulės priemonių. Ji pasižymi gebėjimu filtruoti ultravioletinius spindulius, tačiau tuo pačiu yra hidrofobinė, tai yra nesimaišo su vandeniu. 

Todėl, patekdama į jūrą kartu su žmonėms nusiplaunančiomis kosmetikos priemonėmis, EHMC lengvai prisitvirtina prie plūduriuojančio plastiko. Plastiko paviršius tampa tarsi platforma, prie kurios kimba įvairūs cheminiai junginiai, o kartu ir mikroorganizmai.

Šioje sąveikoje susiformuoja vadinamoji plastisfera, tai yra mikroorganizmų sluoksnis ant plastiko paviršiaus, dažnai veikiantis kaip tam tikras apsauginis sluoksnis. 

Tai nėra paprastas reiškinys, nes plastisfera ne tik keičia mikroorganizmų elgseną, bet ir veikia visą ekosistemą. Plastikas, veikiamas šių biofilmų, tampa dar atsparesnis saulės šviesos poveikiui ir biologiškai skaidančių bakterijų veiklai.

Naudingų bakterijų mažėja, o patogenų daugėja

Tyrimo rezultatai rodo, kad EHMC paveiktame plastike mažėja tų bakterijų, kurios padeda skaidyti teršalus, pavyzdžiui, Marinomonas. Tuo tarpu kitų, labiau atsparių, tačiau potencialiai pavojingų bakterijų, tokių kaip Pseudomonas, padaugėja. 

Pastarosios ne tik efektyviai prisitaiko prie teršalų, bet ir gamina daugiau baltymų, kurie padeda formuotis tvirtesniems biofilmams. Šie biofilmai apsaugo bakterijas nuo aplinkos poveikio ir leidžia joms lengviau išgyventi net ir sudėtingomis sąlygomis.

Pseudomonas bakterijos pasižymi įdomiomis savybėmis. Viena vertus, jos geba skaidyti pesticidus, sunkuosius metalus ir kitus pavojingus junginius. Kita vertus, kai kurios jų atmainos yra laikomos oportunistiniais patogenais, galinčiais sukelti sunkias infekcijas, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Tai reiškia, kad tokio tipo bakterijų aktyvėjimas vandenynuose gali kelti riziką ne tik aplinkai, bet ir visuomenės sveikatai.

Sutrikdyta mikroorganizmų pusiausvyra

Svarbus tyrimo atradimas yra pastebėtas metabolinis pokytis bakterijų bendruomenėje. EHMC buvimas lėmė, kad bakterijos pradėjo naudoti anaerobinį kvėpavimą, tai yra energijos gamybą be deguonies. Tai reiškia, kad mikroorganizmų bendruomenė tapo labiau pritaikyta išgyventi aplinkoje, kurioje vyrauja nepalankios sąlygos. Tuo pačiu išstumiamos aerobinės, naudą ekosistemai teikiančios bakterijos, kurios natūraliai padeda plastiko skaidyme.

Be to, vienas iš dominuojančių baltymų, kurio kiekis išaugo bakterijose, veikiamose EHMC, yra išorinis membranos baltymas OprF. Šis baltymas yra itin svarbus formuojant ir stiprinant biofilmus. Taigi, kartu su cheminiu poveikiu atsiranda ir biologinis, bakterijos fiziškai prisitaiko gyventi sunkesnėmis sąlygomis ir dar labiau apsunkina plastiko irimo procesus.

Politinės ir vartotojų atsakomybės svarba

Profesorė Sabina Matallana-Surget, tyrimo vadovė, pabrėžia, kad EHMC, kaip ultravioletinių spindulių filtras, ne tik padeda apsaugoti mūsų odą, bet ir neigiamai veikia ekosistemas. Ji kviečia politikos formuotojus nedelsti ir imtis veiksmų, nes šie nematomi taršos šaltiniai kaupiasi ir kelia ilgalaikes grėsmes.

Kartu ji ragina vartotojus būti sąmoningesnius, naudoti ekologiškesnes kosmetikos priemones, vengti perteklinio plastiko vartojimo ir atsakingai elgtis paplūdimiuose. Nes tik bendromis pastangomis galima sumažinti ne tik matomą, bet ir chemiškai nematomą taršą mūsų vandenynuose.

Šis tyrimas dar kartą primena, kad žmogaus veikla daro sudėtingą ir daugiaplanį poveikį gamtai, o sprendimai, kuriuos priimame kasdien, gali turėti ilgalaikių pasekmių visai planetai.