Prisijunkite
Kosminės šiukšlės tampa vis rimtesne problema, aplink Žemę vis daugiau kaupiasi senų palydovų, raketų dalių ir smulkių nuolaužų sluoksnis. Dėl to tyrėjai ieško ne tik technologiškai efektyvių, bet ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų, kaip ištirti ir bent iš dalies suvaldyti šią netvarką.
Vienas iš naujausių pasiūlymų skamba lyg ir iš fantastikos srities, paleisti iš Tarptautinės kosminės stoties popierinį lėktuvėlį. Skamba keistai, tiesa?
Tačiau idėja paremta moksliniu tyrimu, kuriame nagrinėjama, kas nutiktų, jei iš didelio aukščio būtų paleistas lėktuvėlis, sulankstytas iš standartinio A4 formato lapo.
Mažoje Žemės orbitoje (LEO) situacija kasmet prastėja – palydovų liekanos, raketų dalių fragmentai ir nematomi dulkių debesys kelia realų pavojų aktyviai naudojamiems įrenginiams.
Jei kiltų rimta avarija, pavyzdžiui, sprogus palydovui, gali įvykti vadinamasis Keslerio efektas – grandininė kolizijų reakcija, kuri ne tik išderintų GPS ar ryšį, bet ir užkirstų kelią naujoms misijoms.
Tad ieškoma būdų, kaip tyrinėti šias šiukšles ir tuo pačiu netapti dar viena jų dalimi. Vienas tokių bandymų – išnagrinėti popierinio lėktuvėlio elgesį orbitoje. Tyrime, paskelbtame žurnale „Acta Astronautica“, aprašoma, kaip tokia mini misija galėtų vykti.
Pranešama, jog skaičiavimais ir vėjo tunelio bandymais paremtas A4 lapo dydžio lėktuvėlio judėjimas, kampas, šiluminės apkrovos.
Stabilumas ore ir greitas finalas
Pasirodo, lėktuvėlis, ypač jei sustiprintas aliuminio plėvele, galėtų gana stabiliai išsilaikyti skrendant per pirmąsias kelias valandas. Tyrėjų teigimu, jis natūraliai orientuotųsi skrydžio kryptimi ir netgi neprarastų kontrolės.
Tačiau tokio objekto gyvenimas kosmose būtų labai trumpas, skaičiavimai rodo, kad vos per tris su puse dienos jis įskrietų į atmosferą ir susidurtų su karščiu, siekiančiu iki 10 vatų kvadratiniam centimetrui. Tai reiškia neišvengiama pabaiga yra degimas arba pirolizė.
Tačiau ši savybė ir yra vertingiausia. Būtent dėl savo jautrumo oro pasipriešinimui, toks lengvas ir greitai žūstantis objektas gali tapti puikiu matavimo įrankiu.
Pigi, bet vertinga idėja
Popierinis lėktuvėlis galėtų padėti tiksliai apskaičiuoti atmosferos tankį, analizuojant vien jo trajektoriją. Be to, jo gamyba beveik nieko nekainuoja. Tokias „sondas“ būtų galima paleisti šimtais, iš įvairių vietų, skirtingais laikais.
Ir jei pavyktų įmontuoti mikro kameras ar jutiklius, gautume realaus laiko duomenų, neiššvaistydami nei milijonų, nei sudėtingų išteklių.
Kartais pažanga slypi ne pažangiausioje įrangoje, o kūrybingame žvilgsnyje į paprastus dalykus.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti