Gyvūnai artėja ir dalijasi grobiu: orkos savanoriškai dalijasi maistu su žmonėmis, bet kodėl taip yra?

Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu įvairiose pasaulio vietose buvo užfiksuoti keliolika atvejų, kai orkos savanoriškai atnešdavo maistą žmonėms. Tokių susitikimų būta ne tik vandenyje, bet ir prie krantų, kai žmonės stovėjo ant kranto, o orkos priplaukdavo ir palikdavo grobio gabalą jų akivaizdoje. 

Šie veiksmai nebuvo atsitiktiniai, orkos atrodė laukiančios reakcijos, o kartais net pakartodavo veiksmą, jei pirmasis bandymas sulaukdavo abejingumo. Šie gyvūnai, laikomi vienais protingiausių vandenyno gyventojų, dažnai medžioja sudėtingai, bendradarbiaudami tarpusavyje. 

Jie bendrauja garsais, kūno kalba, o jų socialinė struktūra primena šeimos vienetus. Būtent ši savybė, gebėjimas dalintis maistu su kitais gentainiais laikoma jų bendruomeniškumo ženklu. Tačiau tai, kad šį elgesį orkos pradeda rodyti žmonėms, skatina kelti klausimą: ar jos mus priima kaip bendravimo vertus partnerius?

Ar tai tik žaidimas ar gilus sąmoningumas?

Mokslininkai spėja, kad orkos šiuo elgesiu gali norėti lavinti kultūrinius įgūdžius, mokytis naujų patirčių arba tiesiog išreikšti smalsumą ir žaismingumą. Panašiai kaip kai kurie naminiai gyvūnai, tokie kaip šunys ar katės, kurie kartais atneša maistą savo šeimininkui, orkos gali turėti savitą suvokimą apie pasidalijimą.

Galima numanyti, kad toks elgesys gali būti orkų būdas plėsti pažinimo ribas. Gyvūnai, pasižymintys išskirtiniu intelektu, neretai bando išbandyti naujas sąveikos formas, ypač jei joms tai atrodo įdomu ar prasminga. Tokie susitikimai su žmonėmis galėtų tapti savotišku socialiniu eksperimentu pačioms orkoms, padedančiu pažinti ir vertinti mus kitaip.

Svarbi žinia žmogui

Tai, kad laukinis gyvūnas pasirenka sąmoningai artintis ir bendrauti su žmogumi, ypač dalydamasis vertingu resursu, yra didelė atsakomybė ir mums. Tokie susitikimai reikalauja pagarbos ir atidumo. Žmonės neturėtų persekioti ar stengtis išprovokuoti šio elgesio, nes natūralus orkos sprendimas dalintis, tai dovana, ne pareiga.

Svarbu suvokti, kad gyvūnų pasaulis vis dar slepia daugybę paslapčių. Galbūt tokie elgesio atvejai rodo, kad sąmoningumas ir bendravimo poreikis nėra vien žmonių privilegija. Orkos gali mus matyti kaip gyvas būtybes, su kuriomis įmanoma užmegzti sąveiką.

Šie neįprasti atvejai, kai orkos dalijasi maistu su žmonėmis, yra puikus pavyzdys, kaip gamtoje vis dar galime būti nustebinti. Jie ne tik parodo, kad gyvūnai pasižymi išskirtiniu protu ir empatija, bet ir primena mums, kad žmogaus ir gyvūno ryšys gali būti kur kas gilesnis nei manyta anksčiau. Jei mokėsime stebėti ir vertinti, o ne tik naudotis, galbūt dar dažniau sulauksime šių tylių gamtos pasveikinimų.