Šokiruojantis atradimas Amerikoje: mamutų iltys keičia supratimą apie pirmuosius žmones

Šie įrankiai labai panašūs į tuos, kuriuos gamino Kloviso kultūros žmonės, laikomi viena ankstyviausių kultūrų, palikusių ryškius archeologinius pėdsakus Šiaurės Amerikoje. Vis dėlto tvirti Kloviso kultūros įrodymai iki šiol siekė maždaug 13 tūkstančių metų praeityje.

Tai reiškia, kad vidurinės Tananos slėnio vietovė Aliaskoje, kur rasti 14 tūkstančių metų senumo įrankiai, yra viena ankstyviausių iki šiol žinomų archeologinių vietų Amerikos žemynuose.

„Vietovė atskleidžia akmens ir mamutų ilčių įrankių gamybos, maisto ruošimo ir žmonių judėjimo pėdsakus, siekiančius 14 tūkstančių metų“, – aiškina JAV mokslininkų komanda iš Adelphi universiteto ir Aliaskos universiteto Ferbankse, tyrimą pristatančiame straipsnyje.

Daugumą XX amžiaus archeologai manė, kad Kloviso žmonės buvo pirmieji Šiaurės Amerikos gyventojai. Buvo manyta, kad jie atkeliavo į Didžiąsias lygumas per kadaise Sibirą ir Aliaską jungusį Beringijos sausumos tiltą.

Tačiau naujesni radiniai suabejojo Kloviso žmonių, kaip „pirmųjų amerikiečių“, idėja. Pėdsakai Naujajame Meksike, Baltųjų smėlynų vietovėje, datuojami daugiau nei 20 tūkstančių metų (nors jų datavimas ir kelia diskusijų), o vis labiau remiama hipotezė, kad pirmoji žmonių banga į žemyną galėjo patekti pakrantės mariose driekusiuosi „dumbliais turtingu koridoriumi“, kai pats Beringijos regionas buvo aptrauktas ledu.

Alaskoje rasti mamutų ilčių įrankiai laikomi tarsi trūkstama grandimi tarp Beringijos medžiotojų ir Kloviso kultūros, dar kartą patvirtinančia, kad žmonės per ledynmečiu susiformavusį sausumos tiltą migravo iš Azijos į Ameriką.

Šie radiniai leidžia manyti, kad Kloviso žmonių protėviai iš pradžių įsikūrė mažiau apledėjusiose teritorijose, tokiose kaip Tananos slėnis, o tik vėliau tęsė savo migraciją tolyn į pietus, pasinaudodami tarp traukiantis ledynams atsivėrusiu koridoriumi.

Mamutų ilčių naudojimas yra vienas iš išskirtinių Kloviso kultūros technologijos bruožų. Tananos slėnio vietovėje rastų ilčių apdirbimo metodai rodo nenutrūkstamą technologinę liniją nuo Sibiro iki Didžiųjų lygumų. Archeologų teigimu, tai – tvirtas įrodymas apie „Pirmuosius Aliaskos gyventojus“ (jei dar ne apie pirmuosius amerikiečius apskritai).

„Holcmano archeologinė vietovė viduriname Tananos slėnyje, Aliaskoje, suteikia itin svarbių įžvalgų apie Pirmųjų Aliaskos gyventojų elgseną ir jų sąveiką su ledynmečio megafauna, ypač gauruotaisiais mamutais“, – rašo tyrimo autoriai.

Seniausiame vietovės sluoksnyje aptikta beveik visiškai išlikusi patelės mamuto iltis, taip pat titnago nuoskalų įrankiai, akmeninis „kūjis“, gyvūnų kaulai, raudonasis ochras, gaisro žymės ir akmens skaldymo pėdsakai.

Šiek tiek jaunesniame, maždaug 13 700 metų senumo sluoksnyje, mokslininkai rado didelę dirbtuvių zoną su kvarco žaliava, būtina mamutų ilčių įrankiams gaminti, gausiais mamutų ilčių apdirbimo atliekomis ir seniausiais iki šiol Amerikoje žinomais ilgių strypo formos įrankiais.

„Mamutų iltys ir akmeniniai įrankiai, atrodo, vaidino itin svarbų vaidmenį išteklių apykaitoje visoje rytinėje Beringijoje ir prisidėjo prie žmonių plitimo toliau į pietus – į Uolėtąsias Kalnus ir šiaurines Didžiųjų lygumų sritis Šiaurės Amerikoje“, – pažymi tyrėjai.

Patys autoriai pabrėžia, kad šie įrankiai yra tvirti įrodymai, jog artimiausi Kloviso žmonių protėviai migravo iš Aliaskos, tačiau jie jokiu būdu neatmeta galimybės, kad žemyne gerokai anksčiau galėjo gyventi ir priešklovisinės žmonių grupės.

Nors aptikti įrankiai aiškiai liudija apie pažangią kultūrą ir technologiją, norint galutinai atkurti šios migracijos bangos istoriją, reikės daugiau senovinės DNR ir paleoklimato duomenų.