Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Nors šiandien švinas daugeliui asocijuojasi su pramone ir aplinkos tarša, naujausi mokslininkų atradimai atskleidžia, kad žmonijos santykis su šiuo toksišku metalu prasidėjo gerokai anksčiau nei išvystyta civilizacija.
Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko švino pėdsakų net 1,8 mln. metų senumo hominidų dantyse. Tai reiškia, kad mūsų protėviai su švino poveikiu susidūrė dar prieš pradedant kalbėti apie kasybą ar metalurgiją.
Analizuodami 51 skirtingų hominidų, nuo Australopiteko ir Parantropo iki ankstyvųjų Homo atstovų ir neandertaliečių, dantų liekanas, tyrėjai nustatė, kad net 73 proc. mėginių rodo akivaizdžius periodinius švino poveikio požymius.
Kadangi dantys fiksuoja organizmo patirtį panašiai kaip metiniai medžių žiedai, švinas juose palieka savotiškas „streso linijas“, kurios atspindi metalų įsisavinimą gyvenimo eigoje.
Nustatyta, kad švino šaltinis nebuvo žmogaus veikla, o natūralūs reiškiniai – vulkanų išsiveržimai, miškų gaisrai, geologiniai procesai. Jie didino sunkiųjų metalų koncentraciją dirvožemyje, vandenyje ir maiste.
Tačiau įdomiausia išvada yra ta, kad kontaktas su švinu galėjo daryti įtaką žmogaus smegenų ir kalbos raidos evoliucijai.
Tyrimai su vadinamaisiais mini smegenimis, dirbtinai laboratorijoje išaugintais žmogaus smegenų organoidais, parodė, kad neandertaliečiai ir ankstyvieji Homo atstovai turėjo specifinį NOVA1 geno variantą, kuris juos darė jautresnius švino poveikiui.
Šis poveikis neigiamai veikė FOXP2 geną – vieną svarbiausių žmogaus gebėjimui kalbėti ir suprasti kalbą. Priešingai, Homo sapiens turimas NOVA1 geno variantas, kaip spėjama, suteikia tam tikrą apsaugą nuo švino neurotoksinio poveikio.
Tai leidžia kelti hipotezę, kad būtent šio genetinio pokyčio dėka Homo sapiens galėjo išlaikyti geresnes komunikacijos galimybes net ir gyvenant aplinkoje, kupinoje toksinių medžiagų. Tai nepaprastas pavyzdys, kaip aplinkos spaudimas galėjo formuoti žmogaus protą.
Lead poisoning is usually thought of as a disease of civilisation. Yet it seems to have been common among humanity’s pre-industrial ancestors too https://t.co/dy07RjkslU
— The Economist (@TheEconomist) October 16, 2025
Šiandien puikiai žinome, kokį pavojų švinas kelia sveikatai, jis pažeidžia nervų, širdies ir kraujagyslių bei pažinimo sistemas. Jo poveikis siejamas su sumažėjusiu IQ, elgesio problemomis ir net nusikalstamumo augimu 20-ajame amžiuje.
Tačiau mūsų protėviai jį įkvėpdavo kartu su vulkaniniu dūmais ar suvalgydavo kartu su augalais bei gyvūnais, kuriuose natūraliai kaupdavosi sunkieji metalai.
Nors tyrimas tiesiogiai neįrodo, kad švinas nulėmė Homo sapiens pranašumą prieš neandertaliečius, jis iškelia įdomią idėją, galbūt mūsų gebėjimas išgyventi ir prisitaikyti prie toksiškos aplinkos buvo vienas iš kertinių akmenų, leidusių mums išplisti po visą planetą.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.