Revoliucinis požiūris į didįjį sprogimą: tai gali būti didžiausias mokslo proveržis per 100 metų

Paskelbė Danielius Mažeikis
Paskelbta

Revoliucinis požiūris į didįjį sprogimą: tai gali būti didžiausias mokslo proveržis per 100 metų

Naujas požiūris į tai, kaip galėjo gimti visata, verčia mokslininkus iš naujo pažvelgti į senus modelius. Daugelį metų vyravo teorijos, paremtos nepatvirtintais prielaidomis, kurios dažnai turėjo spragų ir reikalavo papildomų paaiškinimų. 

Dabar atsirado idėja, jog atsakymas gali slypėti jau pažįstamuose fizikos reiškiniuose, o ne neatrastose dalelėse ar jėgose. Ši koncepcija gali pakeisti mūsų suvokimą apie pačius pirmuosius kosmoso momentus ir suteikti naują pagrindą šiuolaikinei kosmologijai.

Mokslininkų teigimu, daugelis ankstesnių modelių buvo pernelyg lankstūs ir leido bet kokius duomenis pritaikyti prie teorijos. Tai kėlė abejonių, ar jie iš tiesų ką nors prognozavo, ar tik aiškino jau žinomus faktus. Naujas požiūris remiasi paprastesniu, aiškiau apibrėžtu principu, kuris jungia kvantinius dėsnius su gravitacijos poveikiu. 

Toks derinys gali paaiškinti, kaip iš nieko atsirado pirmieji tankio skirtumai, iš kurių ilgainiui formavosi žvaigždės, planetos ir galaktikos. Šią koncepciją pristatęs tarptautinis tyrėjų kolektyvas pabrėžia, kad visatos formavimosi ištakos gali būti paaiškintos be papildomų prielaidų. 

Kvantinės lauko svyravimų bangos, vadinamos gravitacinėmis, galėjo pačios sukurti subtilius energijos pokyčius, kurie ilgainiui pavirto kosminėmis struktūromis. Toks aiškinimas išlaiko eleganciją ir logiką, nes remiasi reiškiniais, kurie jau patvirtinti Einsteino teorijomis ir šiuolaikiniais stebėjimais.

Senieji modeliai praranda pagrindą

Anksčiau vyravusi infliacijos teorija rėmėsi paslaptingos dalelės, tai inflatono egzistavimu. Šios dalelės niekas neaptiko ir jos kilmė taip ir liko nepaaiškinta. Todėl daugelis fizikos specialistų kritikavo tokį modelį kaip pernelyg spekuliatyvų. 

Nauja teorija leidžia išvengti šios problemos, nes ji nekuria naujų, nepatikrintų sąvokų. Ji iškelia mintį, kad viskas, kas būtina visatos gimimui, jau egzistavo pačioje erdvės ir laiko struktūroje. Vienas tyrimo autorių Daniele Bertacca pažymi, jog per didelis teorijų lankstumas gali būti žalingas, nes neleidžia atskirti tikrų prognozių nuo pritaikytų paaiškinimų. 

Jis pabrėžia, kad naujoji hipotezė išsiskiria paprastumu, visa ji remiasi viena energijos skalės konstanta, o ne dešimtimis kintamųjų. Toks aiškumas leidžia teoriškai patikrinti modelį ir išvengti interpretacijų, kurios priklauso nuo subjektyvių parametrų pasirinkimo.

Paprasčiausi reiškiniai gali paaiškinti viską

Modelis teigia, kad gravitacinės bangos, kurios kyla iš pačios erdvės kvantinių svyravimų, sukūrė pirmuosius tankio netolygumus visatoje. Šie mažyčiai skirtumai augo per milijardus metų, kol susiformavo galaktikos ir žvaigždžių sistemos. 

Tai reiškia, kad pačios gamtos dėsniai galėjo sukurti kosmosą be papildomų „nežinomųjų“. Šis požiūris turi ir praktinį aspektą, mokslininkai tiki, kad tokio modelio „pėdsakus“ galima aptikti stebint kosminės mikrobangos foną ar pirmines gravitacines bangas. 

Šiuo metu statomi naujos kartos teleskopai gali suteikti įrodymų, ar ši hipotezė teisinga. Jei ji pasitvirtins, bus galima teigti, kad visatos pradžiai paaiškinti užtenka žinomų fizikos dėsnių, o tai būtų vienas didžiausių mokslo laimėjimų per šimtmetį.

Ar patiko šis įrašas?
 

Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas