Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Mokslininkai vis dažniau spėja, kad nematoma visatos dalis gali būti arčiau mūsų, nei manėme. Juodosios materijos tyrimai atveria naujas galimybes pažinti tai, kas iki šiol buvo laikoma visiškai nematoma. Mokslininkai iš Jorko universiteto teigia, kad ši paslaptinga substancija gali keisti šviesos spalvą, suteikdama jai vos pastebimų atspalvių.
Tyrėjų teigimu, šviesa, keliaudama per sritis, kuriose gausu juodosios materijos, gali įgyti subtilų raudoną arba melsvą toną. Tai tarsi visata pati paliktų po savęs nežymų pigmentą, kurį galėtų aptikti tik itin jautrūs ateities teleskopai. Jei ši teorija pasitvirtins, ji gali tapti vienu svarbiausių atradimų kosmologijoje.
Daugiau nei aštuoniasdešimt procentų visos visatos masės sudaro juodoji materija, tačiau jos dar niekam nepavyko tiesiogiai užfiksuoti. Ji nei skleidžia, nei sugeria šviesos, todėl mokslininkai ieško naujų būdų, kaip aptikti jos poveikį kitoms dalelėms ir energijos formoms.
Spalvų pėdsakai nematomame pasaulyje
Fizikas Michailas Baškanovas su kolegomis pasiūlė neįprastą idėją, tai kad net pati tamsiausia medžiagos forma gali palikti spalvinį pėdsaką. Jų teorija remiasi mintimi, jog fotonai, nors tiesiogiai nesąveikauja su juodosios materijos dalelėmis, gali veikti per tarpininkus, pavyzdžiui, per Higso bozoną (dalelė, suteikianti kitoms dalelėms masę).
Šis netiesioginis ryšys galėtų lemti, kad šviesa šiek tiek išsisklaidytų susidūrusi su juodosios materijos dalelėmis. Toks procesas būtų itin silpnas, tačiau teoriškai įmanomas aptikti naudojant itin tikslų spektroskopinį stebėjimą.
Raudonas ar mėlynas pėdsakas
Tyrėjai apskaičiavo, kaip skirtingos juodosios materijos rūšys galėtų paveikti šviesą. Jei ji sudaryta iš vadinamųjų WIMP dalelių, kurios sąveikauja per silpnąsias branduolines jėgas, šviesa taptų nežymiai raudonesnė. Jei materija veikia tik gravitaciniu būdu, šviesa gali pasislinkti link mėlynos spektro dalies.
Abiem atvejais tai būtų mikroskopiniai pokyčiai, bet pakankamai nuoseklūs, kad būtų galima atpažinti juos stebint galaktikų spektrus. Tai reikštų, kad visata galėtų turėti savo paslėptą spalvinį parašą.
Naujos kartos teleskopų užduotis
Norint patvirtinti šią hipotezę, reikės įrankių, kurie galėtų matuoti net mažiausius šviesos pokyčius. Tokie prietaisai kaip Europos itin didelis teleskopas Čilėje ar būsimas NASA „Roman“ kosminis teleskopas galėtų tapti proveržio raktais.
Šie įrenginiai tirs šviesą, kuri keliavo milijardus metų, todėl net mažiausi jos nukrypimai gali atskleisti juodosios materijos buvimą. Tokie matavimai leis pažvelgti į visatą nauju kampu ir galbūt pagaliau išvysti tai, kas iki šiol buvo nematoma.
Matyti nematomą
Jeigu Jorko mokslininkų teorija pasitvirtins, tai gali iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į visatos sandarą. Užuot ieškoję juodosios materijos požeminiuose detektoriuose, mokslininkai galėtų tiesiog stebėti šviesą iš tolimų galaktikų.
Pasak M. Baškanovo, tai ne tik sutaupytų daugybę laiko ir lėšų, bet ir atvertų naują langą į kosmoso prigimtį. Galbūt nematoma visatos dalis nėra visiškai tamsi, tai ji tiesiog kalba šviesos kalba, kurios dar tik mokomės klausytis.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.