Uranas pasipildė nauju mėnuliu: NASA teleskopas užfiksavo palydovą, kuris anksčiau buvo nepastebėtas

Ten, kur dar prieš keturiasdešimt metų „Voyager 2“ nepastebėjo nieko naujo, šiandien itin jautri infraraudonųjų spindulių įranga parodė tai, kas ilgai buvo paslėpta. Astronomijos pasaulis sulaukė dar vienos staigmenos, kai „Jameso Webbo“ kosminis teleskopas užfiksavo mažytį, vos dešimties kilometrų skersmens objektą, tapusį nauju Urano palydovu.

Šis atradimas, padarytas 2025 metų vasario pradžioje, išplėtė žinomų šios planetos palydovų skaičių iki dvidešimt devynių. Ten, kur dar prieš keturiasdešimt metų „Voyager 2“ nepastebėjo nieko naujo, šiandien itin jautri infraraudonųjų spindulių įranga parodė tai, kas ilgai buvo paslėpta.

Objektas, laikinai pavadintas „S/2025 U1“, nebuvo pastebėtas vienoje nuotraukoje. Mokslininkai iš Southwest Research Institute išanalizavo dešimt kadrų, kiekvienas truko apie keturiasdešimt minučių. Duomenis apdorojus keliomis skirtingomis technikomis, pavyko sumažinti kontrastus tarp planetos atmosferos, jos žiedų ir mažų objektų, skriejančių aplink ją. Taip ir buvo išskirtas šis nepaprastai mažas ir tamsus palydovas.

NASA paskelbta animacija parodė, kaip objektas per šešias valandas pamažu slenka dangaus fone. Stebėjimams naudota kamera „NIRCam“ su specialiu filtru, fiksavusi bangas nuo vieno iki dviejų su puse mikrometro. Toks platus spektras suteikė galimybę vienu metu tyrinėti Urano atmosferą, žiedus ir palydovų judėjimą.

Kodėl „Webb“ nukreiptas į Uraną

Šio teleskopo pranašumas slypi ne tik aukštoje raiškoje, bet ir infraraudonųjų spindulių diapazone, kuris leidžia matyti itin blankius objektus. „Voyager 2“ dar 1986 metais pateikė pirmuosius Urano vaizdus, tačiau jo kameros buvo aklos tokiems signalams. 

Tuomet atrodė, kad jau matome visą paveikslą, bet dabar aišku, jog tai tebuvo paviršinis vaizdas. „Webbo“ teleskopas leidžia žvelgti giliau į planetų sistemų dinamiką ir atskleisti tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė neįmanoma.

Uranas išskirtinis tuo, kad sukasi tarsi ant šono, tai jo ašis pakrypusi beveik devyniasdešimt aštuoniais laipsniais. Dėl to žiedai ir palydovai išsidėsto beveik statmenai orbitai. Kiekvienas naujas atradimas šiuo atveju turi dvigubą prasmę, tai ne tik prideda dar vieną palydovą, bet ir praturtina supratimą apie unikalią planetos evoliuciją.

Mažieji palydovai ir jų reikšmė

Nė viena kita Saulės sistemos planeta neturi tiek daug mažų vidinių palydovų kaip Uranas. Todėl „S/2025 U1“ atradimas yra tikra sensacija. Jis skrieja maždaug penkiasdešimt šešių tūkstančių kilometrų atstumu nuo planetos centro, tarp Ofelijos ir Biankos orbitų. Trajektorija beveik apskrita, tad mokslininkai mano, kad jis susiformavo arti dabartinės padėties.

Tokie mažyčiai palydovai atlieka svarbų vaidmenį, tai jie veikia kaip savotiški žiedų sargai, padedantys stabilizuoti jų struktūrą. Vis dėlto patys šie kūnai nėra amžini: jų paviršius nuolat veikiamas mikrometeoritų, jie gali palaipsniui irti ar net susidurti vienas su kitu, sukurdami naujas žiedų dalis. Urano sistema yra dinamiška pusiausvyra, nuolat kintantis procesas, kurį tik pradedame suprasti.

Naujasis palydovas yra keturioliktasis mažųjų vidinių grupėje, esančioje arčiau nei penki didieji Urano mėnuliai, tai Miranda, Arielas, Umbrielas, Titanija ir Oberonas. Pastarieji tradiciškai pavadinti pagal Senojojoje literatūroje minimus veikėjus. Kad ir šis palydovas būtų įtrauktas į sąrašą su tikru vardu, dar reikės Tarptautinės astronomų sąjungos patvirtinimo.

Iš mokslinės pusės atradimas verčia iš naujo įvertinti orbitų dinamikos modelius. Neaišku, ar tokio mažo palydovo orbita išliks stabili milijonus metų. Taip pat kyla klausimų, ar anksčiau panašūs objektai galėjo subyrėti ir tapti Urano žiedų medžiaga. Šie tyrimai svarbūs ne tik kalbant apie Uraną, bet ir apie visą Saulės sistemos mechaniką.

Nauja „Webbo“ teleskopo misijos reikšmė

Šis atradimas dar kartą parodo, kad „Jameso Webbo“ teleskopas ne tik tęsia „Voyager 2“ palikimą, bet ir smarkiai jį praplečia. Jei 1986 metais turėjome tik greitą žvilgsnį, tai dabar galime tyrinėti visai kitame lygyje, pasitelkę bangos ilgius, kurių ankstesni prietaisai negalėjo registruoti. Be to, ši misija unikali tuo, kad pasaulio mokslininkai gali siūlyti savo tyrimų programas ir gauti prieigą prie tokio lygio įrankių, kokie anksčiau buvo prieinami tik kelioms kosminėms ekspedicijoms.

Urano palydovo „S/2025 U1“ atradimas rodo, kad mūsų žinios apie Saulės sistemą dar toli gražu nėra baigtos, o kiekvienas naujas mažytis kūnas gali atverti kelią į platesnį kosmoso pažinimą.