Ar plastikas gali tapti degalais? Sukurtas naujas sprendimas, ar nauja technologija gali išgelbėti planetą?

Dar pavojingiau tai, jog mikroplastikas jau prasiskverbė į žmogaus organizmą. Tyrimai rodo, kad vidutinis suaugęs žmogus savo smegenyse gali turėti mikroplastiko tiek, kiek telpa į arbatinį šaukštelį. 

Tokios realijos paskatino Jungtines Tautas pradėti rengti pasaulinį susitarimą dėl plastiko mažinimo, o mokslininkus ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Vienas iš perspektyvių būdų spręsti plastiko pertekliaus problemą yra pirolizė. Tai procesas, leidžiantis plastiko atliekas paversti energija. 

Nors ši technologija nėra nauja, iki šiol ji susidurdavo su rimtais iššūkiais. Naujausi tyrimai, atlikti Jeilio universitete, parodė, kad tobulinant metodą galima pasiekti didesnį efektyvumą ir sumažinti proceso kaštus. Tai suteikia vilties, kad plastikas nebebus tik grėsmė, bet gali tapti ir vertingu energijos šaltiniu.

Vis dėlto ši technologija kelia daug diskusijų. Kai kurie ekspertai mato joje išsigelbėjimą, kiti gi perspėja, kad cheminis plastiko perdirbimas gali sukurti naujų problemų, ypač dėl didelių energijos sąnaudų. Diskusija vyksta ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir tarp aplinkosaugos aktyvistų bei pramonės atstovų.

Pirolizės principas ir tradiciniai iššūkiai

Pirolizė, tai procesas, kurio metu plastikas kaitinamas itin aukštoje, maždaug devynių šimtų laipsnių temperatūroje, be deguonies. Tokiu būdu polimerai skyla į mažesnes molekules, kurios tampa angliavandenilių pagrindu. Iš jų išgaunamas bio-alyvas gali būti naudojamas kaip kuras katilams, sunkvežimiams ar net laivams.

Tačiau tradicinė pirolizės technologija turi rimtų trūkumų. Jos efektyvumas dažnai nesiekia šešiasdešimties procentų, o pati sistema reikalauja brangių katalizatorių. Šie katalizatoriai ne tik didina proceso kaštus, bet ir greitai susidėvi, todėl juos reikia dažnai keisti. Tai ilgą laiką stabdė technologijos pritaikymą platesniu mastu.

Nepaisant to, mokslininkai nenustojo ieškoti sprendimų. Buvo bandoma gerinti proceso kontrolę, mažinti energijos sąnaudas bei didinti išgaunamo kuro kokybę. Vis dėlto tik pastaruoju metu atsirado metodas, galintis reikšmingai pakeisti šios technologijos ateitį.

Naujas Jeilio universiteto sprendimas

Mokslininkų grupė iš Jeilio universiteto sukūrė metodą, kuris leidžia padidinti pirolizės efektyvumą iki maždaug šešiasdešimt šešių procentų, ir tai be katalizatorių. Iš pirmo žvilgsnio skaičiai neatrodo įspūdingi, tačiau pramoniniu mastu net keli procentai turi milžinišką ekonominę reikšmę.

Šios inovacijos esmė yra trijų sekcijų reaktorius su specialiai 3D spausdintomis anglies kolonomis. Kiekviena sekcija turi skirtingo dydžio poras, tai nuo vieno milimetro iki kelių šimtų nanometrų. Toks dizainas leidžia itin tiksliai kontroliuoti cheminę reakciją, dėl ko plastikas skaidomas efektyviau. Bandymuose su polietilenu, vienu dažniausiai naudojamų plastikų, pasiektas rekordiškai aukštas rezultatų tikslumas ir daugiau nei aštuoniasdešimt procentų išgautų medžiagų tinkamų aviacinio kuro gamybai.

Dar viena svarbi detalė, tai ši sistema lengvai pritaikoma. Mokslininkai išbandė net ir paprastą komercinį anglies filtrą ir pasiekė daugiau nei penkiasdešimt procentų efektyvumą, net nenaudojant sudėtingos konstrukcijos. Tai rodo, kad metodas gali būti perkeltas į realią pramonę be milžiniškų investicijų į naujus reaktorius.

Diskusijos ir abejonės dėl cheminio perdirbimo

Nepaisant pažangių rezultatų, pirolizė išlieka prieštaringai vertinama technologija. Skeptikai ją vadina naftos kompanijų pasaka, kurios tikslas yra išlaikyti plastiko vartojimą ir naftos pramonės dominavimą. Pagrindiniai priekaištai yra itin didelės energijos sąnaudos plastiko kaitinimui ir su tuo susijusios anglies dvideginio emisijos.

Jeilio universiteto metodas šiuos trūkumus šiek tiek sumažina, nes efektyvesnis procesas reiškia mažesnes energijos išlaidas, o katalizatorių atsisakymas sumažina sąnaudas. Vis dėlto esminė problema lieka ta pati, kad kuo daugiau plastiko bus gaminama, tuo daugiau jo reikės perdirbti. Mokslininkai patys pripažįsta, kad geriausias plastikas yra tas, kuris niekada nesukurtas.

Todėl pirolizė gali būti svarbi grandis sprendžiant plastiko taršos problemą, bet ji negali pakeisti būtinybės mažinti plastiko gamybą pačioje pradžioje. Tai reiškia, kad pasauliui teks ne tik diegti naujas technologijas, bet ir keisti vartojimo įpročius bei ieškoti alternatyvių medžiagų.

Reali alternatyva

Jeilio universiteto atradimas suteikia naujų vilčių kovojant su plastiko krize. Didesnis efektyvumas, paprastesnės technologijos pritaikymas ir galimybė gauti aukštos kokybės kurą rodo, kad pirolizė gali tapti realia alternatyva plastiko atliekų šalinimui. 

Tačiau šalia technologinių sprendimų būtina prisiminti ir prevenciją, tai mažinti plastiko gamybą bei skatinti atsakingą vartojimą. Tik suderinus šias dvi kryptis įmanoma pasiekti ilgalaikį poveikį mūsų planetai ir ateities kartoms.