COP30 baigėsi be sprendimo atsisakyti iškastinio kuro ir klimato tikslai lieka pavojingai toli

Galutinis dokumentas žada išplėsti finansinę paramą besivystančioms šalims, kurios susiduria su didėjančiu ekstremalių reiškinių spaudimu ir jūros lygio kilimu. Tačiau būtent iškastinio kuro klausimas tapo akmeniu, už kurio strigo paskutinės derybų valandos. Šalys taip ir nepasiekė vieningo sprendimo dėl šių energijos išteklių atsisakymo, nors būtent tai mokslininkai vadina svarbiausia kliūtimi stabdyti klimato krizę.

Brazilijos pirmininkavimas baigėsi kompromiso paieškomis, kurios ne visiems pasirodė priimtinos. Šalia galutinio dokumento buvo pateiktas ir neformalus Brazilijos tekstas, kuriuo buvo siekiama išlaikyti procesą gyvą ir neleisti susitikimui subyrėti paskutinę akimirką. Vis dėlto dalis delegacijų neslėpė, kad toks sprendimas yra tik atidėjimas, o ne tikras žingsnis į priekį.

COP30 pabaiga: susitarimas, kuris labiau primena kompromisą nei proveržį

Derybos prasidėjo su didelėmis viltimis, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų ekstremalius klimato reiškinius, kurie paveikė tiek turtingas, tiek neturtingas valstybes. Tačiau paskutinėmis valandomis salėje tvyrojo įtampa, nes šalys nesugebėjo priartėti prie sprendimų dėl iškastinio kuro ateities.

Oficialiame dokumente nėra jokio įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti naftos, dujų ar anglies. Tai sukėlė pasipiktinimą šalių, kurios aktyviai pasisako už ryžtingą klimato politiką. Kolumbija, Panama ir Urugvajus vieningai pareiškė, kad toks rezultatas ignoruoja mokslą ir realų krizės mastą. Jūs, kaip skaitytojas, galite suprasti jų nerimą, nes būtent mokslininkai nuolat nurodo būtinybę mažinti iškastinio kuro naudojimą, jei norima stabilizuoti klimato sistemą.

Nepaisant to, derybų pirmininkai akcentavo, kad procesas nėra baigtas. Jie tikino, kad neišspręsti klausimai bus toliau aptariami, o dabartinis susitarimas esą yra tik pereinamoji fazė prieš sudėtingesnius sprendimus.

Besivystančių šalių finansavimas: pažanga, bet ne be spragų

Vienas ryškiausių COP30 rezultatų buvo finansinių įsipareigojimų išplėtimas. Turtingos valstybės sutiko patrigubinti savo paramą pažeidžiamoms šalims, kurios susiduria su dažnėjančiais potvyniais, sausromis ir audromis. Šis sprendimas skirtas padėti prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų ir padengti nuostolius, kurie atsiranda dėl ekstremalių reiškinių.

Tačiau net ir čia netrūko kritikos. Siera Leonė pareiškė, kad susitarime numatyti prisitaikymo rodikliai yra praktiškai neįgyvendinami ir netinkami realioms sąlygoms. Jų teigimu, dokumentas neatspindi tikrovės, su kuria susiduria pažeidžiamos bendruomenės, todėl finansų padidėjimas dar negarantuoja, kad parama bus panaudota efektyviai.

Vis dėlto pats faktas, kad susitikimas priėmė naujus finansinius įsipareigojimus, daugelio ekspertų akimis yra reikšmingas žingsnis. Tai rodo, kad pasaulio šalys pripažįsta savo atsakomybę už klimato kaitos padarinius ir sutinka dalintis finansine našta.

Kodėl iškastinio kuro klausimas sukėlė didžiausią įtampą?

Energijos klausimas yra vienas svarbiausių COP susitikimų elementų, tačiau kartu ir vienas sudėtingiausių. Šalys, kurios didžiąją dalį savo ekonomikos grindžia naftos ar dujų eksportu, neretai priešinasi griežtesniems įsipareigojimams. Todėl nenuostabu, kad diskusijos dėl iškastinio kuro atsisakymo nuolat stringa.

Dalis valstybių laikosi pozicijos, kad pasaulis vis dar per daug priklausomas nuo šių energijos išteklių. Kitos šalys tvirtina, kad be ryžtingų sprendimų klimato tikslai taps nepasiekiami. Ši priešprieša buvo pagrindinė priežastis, kodėl galutiniame COP30 dokumente atsisakyta įrašyti aiškų planą dėl iškastinio kuro mažinimo.

Delegatai, nusivylę tokiu rezultatu, pabrėžė, kad tai neleidžia pasauliui įvykdyti tarptautinių įsipareigojimų ir neduoda aiškios krypties šimtams verslų bei investuotojų, kurie laukia politinių signalų iš valdžios.

Brazilijos vaidmuo ir neformalus dokumentas: bandymas išgelbėti procesą

Brazilija, būdama šio COP susitikimo pirmininkė, atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Viena vertus, ji turėjo užtikrinti, kad derybos nesubyrėtų. Kita vertus, buvo svarbu išsaugoti šalies kaip klimato lyderės reputaciją. Dėl to Brazilija pateikė neformalų papildomą tekstą, kuris leido išlaikyti procesą gyvą ir nuraminti dalį delegacijų.

Šiuo dokumentu buvo siekiama patikinti šalis, kad klimato ambicijų mažinimas nėra tikslas, o sprendimai tiesiog nukeliami į ateitį. Tai buvo mėginimas parodyti, kad COP procesas vis dar gali judėti pirmyn, net jei šiuo metu kompromisas nėra tobulas.

Nors COP30 nebuvo vadinamas visiška nesėkme, daugelis dalyvių pripažino, kad priimtas dokumentas yra trapus ir neatspindi tikrųjų pasaulio poreikių. Galima įžvelgti dvi perspektyvas. Viena jų optimistinė teigia, kad finansinių įsipareigojimų padidėjimas yra svarbus žingsnis. Kita – pesimistinė – rodo, kad be aiškios krypties energetikos srityje klimato krizė tik gilės.

Sprendimai dėl iškastinio kuro, prisitaikymo rodiklių ir ilgalaikių klimato ambicijų buvo perkelti į kitus metus. Kol šalys neranda bendro sutarimo, klimato kaitos pasekmės tik stiprėja.