Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Lengvas priėjimas prie interneto suteikė mums neribotas galimybes ieškoti informacijos. Deja, kartu atsirado ir ypač daug melagingų įrašų, kurie apsunkina orientavimąsi kasdienybėje. Ši problema pastaruoju metu tampa vis skaudesnė.
Socialiniai tinklai yra vieta, kur klaidingos žinutės plinta greičiausiai. Anoniminiai profiliai skleidžia tariamus naujienų fragmentus, kuriuos paskui dalija naudotojai ir automatinės paskyros. Tokiu būdu fikcija tampa tarsi tikrove, o klaida sunyko tarp komentarų tyrumo.
Situaciją dar labiau komplikuoja karas, kurį pradėjo Rusija. Įrašai siekia supriešinti kraštus ir įtakoti tarptautinę nuomonę. Lietuva ir mūsų regionas dažnai tampa tikslinėmis vietomis, todėl visuomenė turi išlikti budri ir atspari manipuliacijoms.
Švietimas tampa ginklu prieš melagingas žinutes
Prieš kelis mėnesius startavo kampanija „Neprileisk, kad dezinformacija paverstų tave troliu“. Šios iniciatyvos tikslas buvo supažindinti visuomenę su rizikomis, slypinčiomis aplaidžiai dalijantis nepatikrintomis žinutėmis. Ji taip pat moko atpažinti manipuliaciją ir vengti provokacijų.
Sukurtame puslapyje pateikiami patarimai, kaip greitai nustatyti galimą klastotę. Pabrėžiama, kad vartotojai turėtų sustoti prieš paspausdami dalijimosi mygtuką ir užduoti kelis paprastus klausimus apie šaltinį. Šis žingsnis dažnai padeda išvengti nereikalingo konflikto ar klaidingos informacijos plėtros.
Papildomai įrengta forma leidžia pranešti apie pastebėtą netikrą turinį. Tai padeda specialistams greičiau reaguoti ir užkirsti kelią tolimesniam klaidinančių žinučių plitimui. Švietimas ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai atsako mechanizmai.
Dezinformacija auga su kiekvienu įvykiu
Sustiprėjusios manipuliacijos pastebėtos po sabotažo geležinkeliuose, kur buvo sugadintos kelios atkarpos. Internete akimirksniu pasirodė priešingos interpretacijos ir kaltinimai, nukreipti prieš Lenkiją ir visą regioną. Tai patvirtina, kad klaida veikia greičiau nei faktai.
Kai kuriose publikacijose šalis vaizduojama kaip provokuojanti incidentus tam, kad apkaltintų kitus. Kituose įrašuose kartojamos sugestijos, jog už išpuolius galėjo būti atsakingos įvairios netvarką keliančios grupės. Tai yra klasikinė taktikos linija, skirta sukelti sumaištį.
Rusijos žiniasklaidoje stebimos dar platesnės insinuacijos. Minimos Vokietijos siuntos, ankstesni išpuoliai kitose šalyse ir kuriama įtampa, siekiant parodyti Europą kaip nestabilią struktūrą. Tokie naratyvai tarnauja propagandiniams tikslams.
Kaip apsisaugoti nuo klaidinančių žinių?
Ministerija pabrėžia, kad kiekvienas žmogus privalo vertinti internete matomą informaciją atsargiai. Reikia nedelsiant tikrinti šaltinius ir nesidalyti medžiaga iš nežinomų paskyrų. Tai svarbi savisaugos ir visuomenės higienos dalis.
Negalima pasiduoti emocijoms, ypač matant įrašus su nuotraukomis ar vaizdo medžiaga. Tokie kadrai gali būti pakoreguoti arba visai nesusiję su aprašomu įvykiu. Todėl pirmiausia turi būti patikrinti faktai.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.