Prisijunkite
Visame pasaulyje įtampa tarp didžiųjų valstybių didėja, o modernūs ginklai tampa geopolitinės galios matu. Todėl nenuostabu, kad Kinijos pranešimas apie JL-1 sistemos dislokavimą sukėlė tiek daug triukšmo. Tai nėra eilinis karinis atnaujinimas – tai technologinis šuolis, kurio Pekinas siekė dešimtmečius. Oficialiai patvirtinta, kad Kinijos pajėgos dabar turi ginklą, kurio neturi nė viena valstybė pasaulyje. Bent jau kol kas.
JL-1 viešai pristatyta rugsėjo mėnesio Pergalės dienos parade – šalyje simboliškai svarbią datą. Kinija įprastai naudoja tokius renginius ne tik kaip nacionalinę šventę, bet ir kaip globalią sceną, skirtą parodyti savo technologinį progresą. Ir JL-1 šiam vaidmeniui idealiai tinka. Tai pirmoji pasaulyje hipergarsinė iš oro paleidžiama balistinė raketa, galinti nešti branduolinį užtaisą. Ji startuoja ne nuo žemės ar povandeninio laivo, o iš bombonešio denio – iš oro, dideliame aukštyje, taip automatiškai išvengdama daugelio tradicinių gynybos sistemų.
Ši raketa – tai žinutė Vašingtonui ir Maskvai: Kinija ne tik pasivijo, bet kai kuriose srityse ir aplenkė savo strateginius konkurentus.
JL-1 į orą keliasi nuo modernizuotų H-6N bombonešių. Jos veikimo nuotolis siekia 8000 kilometrų, o kartu su lėktuvo suteikiamu mobilumu Kinija teoriškai gali smogti beveik bet kuriai pasaulio vietai. Tai iš esmės keičia strateginių pajėgumų geografiją.
Raketa sukurta pagal žemėje bazuojamos DF-21 sistemos technologiją, tačiau adaptacija skrydžiui iš oro radikaliai išplėtė jos panaudojimo galimybes. Šiandien tai nebe regioninio, o globalinio veikimo ginklas.
Vakarų žvalgybos bendruomenė raketą sekė daugelį metų ir suteikė jai NATO kodą CH-AS-X-13. Pirmieji bandymai atlikti Neixiang oro bazėje, o H-6N bombonešių modifikacijos rodė, kad prie operacinės būklės artėjama sparčiai. Nutekėjusios nuotraukos 2020 m. tik patvirtino procesą, o dabar Kinija oficialiai paskelbė – JL-1 jau parengta kovai.
Didžiausias JL-1 pranašumas yra jos neprognozuojamumas. Bombonešiai gali pakilti iš skirtingų vietų, keisti maršrutus, o raketos paleidimo tašką pasirenka bet kurioje oro erdvės vietoje. Tai daro sistemą beveik neperimama ir leidžia apeiti regionines raketų gynybos sistemas – įskaitant Aegis Ashore, THAAD ar JAV objektus Guame.
Šiandien nė viena iš dviejų didžiųjų karinių galių neturi analogo JL-1 raketai. JAV tebenaudoja AGM-86B – subgarsinę sparnuotąją raketą su ribotu 2400 km nuotoliu ir senstančia valdymo technologija. Numatyta, kad ją pakeis AGM-181A, bet tik apie 2030 m., ir net tada ji išliks subgarsinė. Hipergarsinės branduolinės AGM-183A programos bandymai baigėsi nesėkmėmis, todėl projektas šiuo metu skendi neapibrėžtume.
Rusijos padėtis nėra geresnė. Jos pagrindinės branduolinės raketos – Kh-102 ir Kh-BD – yra ilgojo nuotolio, tačiau taip pat subgarsinės. Vienintelė hipergarsinė sistema, paleidžiama iš oro, – Kinžal – turi nepalyginamai trumpesnį veikimo nuotolį nei JL-1, todėl negali prilygti Kinijos naujajai raketai greičio ir veikimo atstumo deriniu.
Kitaip tariant, Kinija žengė į teritoriją, kurioje JAV ir Rusija kol kas negali konkuruoti.
Nepaisant išskirtinio technologinio šuolio, JL-1 nėra tobula. Didžiausia jos problema – priklausomybė nuo H-6N bombonešio, kuris yra subgarsinis, be slaptumo technologijų. Net ir modernizavus modelį, jis neprilygsta JAV B-2 ar naujausiam B-21. Tai reiškia, kad situacijose, kuriose priešas turi galingą oro gynybą, H-6N gali net nepriartėti prie saugaus raketos paleidimo taško.
Be to, pati raketa yra 15 metrų ilgio, todėl negalima jos paslėpti bombonešių viduje – ją privalu kabinti išorėje, o tai gerokai didina aptikimo tikimybę radarais. Kinija šiuo metu kuria naują kartą – H-20 bombonešį, tačiau jo vystymo eiga ir terminai nėra viešai žinomi. Jei projektas užtruks, Pekinui teks dar ilgai naudoti pasenusią H-6 platformą, o tai ribos tikrąjį JL-1 potencialą.
Vis dėlto Kinijai svarbiausia tai, kad JL-1 oficialiai įtvirtina šalį itin elitinėje branduolinių ginklų klubų kategorijoje. Nuo Šaltojo karo laikų tik JAV ir Sovietų Sąjunga buvo pajėgios kurti iš oro paleidžiamas balistines branduolines raketas. Dabar Kinija tampa trečiąja tokia valstybe – ir tai keičia ne tik ginkluotės balansą, bet ir simbolinę galių hierarchiją.
Svarbiausia – šis žingsnis paverčia Kinijos oro pajėgas pilnaverte branduolinės triados dalimi. Tuo metu, kai Pekinas akivaizdžiai siekia globalios įtakos, tai yra strateginis laimėjimas, kurio negalima ignoruoti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.