Europos Komisija: Ukraina vis dar kovoja su korupcija, tačiau tvirtai laikosi eurointegracijos kelio

Nepaisant to, kad Ukrainai teko atlaikyti Rusijos plataus masto karinę agresiją, šalies vadovai ir gyventojai išliko pasiryžę vykdyti reformas ir priartėti prie ES standartų. Europos Komisija pabrėžė, kad Ukraina yra pavyzdys, kaip net karo sąlygomis galima siekti permainų ir europinės integracijos.

Vis dėlto, nepaisant šio optimizmo, ES pareigūnai griežtai įspėjo Ukrainą dėl galimos grėsmės nepriklausomoms antikorupcinėms institucijoms. Tai vienas iš kertinių kriterijų, kuris gali nulemti tolesnį Ukrainos derybų dėl narystės eigą.

Ukraina pagirta už pažangą, bet priminta apie išlikusias problemas

Europos Komisijos vertinimu, Ukraina parodė tvirtą įsipareigojimą tapti ES nare ir išlaikė reformų kryptį nepaisydama Rusijos smūgių miestams, civilinei infrastruktūrai ir nuolat didėjančio civilių aukų skaičiaus.

Tuo pat metu Komisija pabrėžė, kad Kyjivui būtina toliau stiprinti kovos su korupcija mechanizmus, užtikrinti nepriklausomą teismų sistemą ir gerbti pilietinės visuomenės teises. Ataskaitoje išskirtos konkrečios spragos, ypač liečiančios Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcijos prokuratūros (SAPO) nepriklausomumą.

Liepos mėnesį Ukrainos parlamentas buvo priėmęs įstatymą, kuris leistų šias institucijas pavaldžias generaliniam prokurorui – politiniam paskyrimui. 

Tai sukėlė pasipiktinimo bangą tiek pačioje Ukrainoje, tiek tarp ES pareigūnų, todėl šalis buvo priversta atšaukti šį sprendimą. Vis dėlto šis epizodas, Komisijos teigimu, kelia abejonių dėl Ukrainos pasiryžimo antikorupcinei darbotvarkei.

Zelenskio atsakas: Ukraina keičiasi net karo metu

Į Komisijos ataskaitą sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Savo įraše socialiniame tinkle jis pažymėjo, kad tai, kol kas, palankiausias Ukrainos įvertinimas ES kontekste, kuris rodo, jog net esant karo sąlygoms šalis sugeba transformuotis pagal europinius standartus.

„Ukrainos pažanga ES link pasiekta milijonų mūsų žmonių pastangomis“, – rašė Zelenskis, pabrėždamas, kad tai – visos tautos nuopelnas.

Tačiau tam, kad Ukraina galėtų žengti į kitą narystės proceso etapą, būtinas visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Šiuo metu didžiausia kliūtimi išlieka Vengrijos valdžia, kuri stabdo oficialių derybų pradžią.

ES plėtra gali įvykti iki 2030 metų

Šių metų ataskaitoje Europos Komisija neapsiribojo vien tik Ukrainos vertinimu. Kartu buvo įvertintos ir kitos šalys, siekiančios prisijungti prie ES. Tarp pagirtų valstybių – Albanija, Moldova ir ypač Juodkalnija, kuri buvo pripažinta pažangiausia kandidatė.

Kita vertus, kritikos sulaukė Gruzija ir Serbija. Ypač griežtas tonas buvo pasirinktas Gruzijos atžvilgiu, kuri, Komisijos vertinimu, nominaliai tebėra kandidatė, tačiau realiai šalies vadovybė atitolo nuo pagrindinių ES vertybių.

Gruzijos valdančioji partija „Svajonių Gruzija“, turinti ryšių su Maskva, sustabdė narystės procesą dar 2024 lapkritį, o šalyje tebevyksta masiniai protestai prieš valdžios sprendimus, pažeidžiančius demokratijos principus.

Kaja Kallas: plėtra yra mūsų interesas

Reaguodama į ataskaitą, Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad ES plėtra iki 2030 metų – nebe teorinė galimybė, o reali.

„Narystė Europos Sąjungoje tebėra sąžiningas, griežtas ir nuopelnais pagrįstas procesas“, – sakė ji. „Tačiau šiandien galime pasakyti, kad naujų šalių priėmimas iki 2030 yra realus tikslas.“

Jos teigimu, Ukrainos pavyzdys parodo, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis galima siekti pokyčių, jei tam yra politinė valia ir visuomenės parama.

Ką tai reiškia Ukrainai?

Ukrainos įvertinimas rodo, kad šalis yra teisingame kelyje, tačiau kelionė dar nesibaigė. Jei Ukrainai pavyks įveikti paskutinius kliuvinius – sustiprinti antikorupcines institucijas, atkurti teismų nepriklausomumą ir užtikrinti visuomenės įtraukimą – šalis gali priartėti prie derybų pradžios jau artimiausiu metu.

Tačiau tam reikalinga ne tik vidaus pastanga, bet ir diplomatinių santykių su Vengrija švelninimas. Be visų narių pritarimo narystė neįmanoma.

Nepaisant to, Europos Komisijos tonas aiškus – Ukraina yra viena iš favoričių įstoti į Sąjungą iki 2030 metų. Šalies išlikimas šiame procese priklausys nuo gebėjimo ne tik gintis nuo išorės grėsmės, bet ir išspręsti senas vidines problemas.