Latvija išsaugo pasiryžimą kovoti su smurtu prieš moteris, galutinis balsavimas dėl konvencijos atšaukimo atidedamas

Galutinis sprendimas atidėtas iki 2026 metų lapkričio 1 dienos – jau po kitų metų parlamento rinkimų, kurie numatyti vėliausiai iki spalio 3 dienos.

Šis sprendimas atspindi atsakingą ir apgalvotą požiūrį į žmogaus teisių klausimus bei parodo, kad Latvija išlieka tvirta europinių vertybių gynėja.

Žingsnis demokratijos link

Ministrė pirmininkė Evika Silina, kuri palaiko konvenciją ir pasisako už jos išsaugojimą, džiaugėsi tokia parlamento laikysena. Pasak jos, balsavimo atidėjimas yra pergalė demokratijai, teisinės valstybės principams ir moterų teisėms. 

Savo žinutėje socialiniame tinkle „X“ ji pabrėžė, kad tai taip pat – pergalė Latvijos žmonėms. Silina pabrėžė, jog Latvija lieka patikima partnere ir sąjungininke Europoje, išsaugodama savo įsipareigojimą žmogaus teisių apsaugai ir teisingumui.

Visuomenės balsas buvo išgirstas

Sprendimą atidėti galutinį balsavimą palaikė 53 iš 100 parlamento narių, tarp jų – ir kai kurie opozicijos atstovai. Tokia dauguma rodo, kad visuomenės nuomonė daro poveikį politiniams sprendimams, ypač kai kalbama apie svarbiausias vertybes – orumą, lygybę ir saugumą.

Progresyvių pažiūrų partija „Progresyvieji“, kurios viena iš lyderių yra pati premjerė, pabrėžė, kad visuomenės mobilizacija ir aktyvumas ginant šalies reputaciją bei vertybes išgąsdino šios iniciatyvos šalininkus.

Praėjusią savaitę Rygos gatvėse tūkstančiai žmonių išreiškė savo poziciją taikiomis demonstracijomis, palaikydami pasilikimą prie Stambulo konvencijos. Protestuotojai ragino parlamentą išgirsti jų balsą ir neleisti, kad būtų žengtas žingsnis atgal žmogaus teisių srityje.

Kas yra Stambulo konvencija?

Stambulo konvencija, pasirašyta 2011 metais ir įsigaliojusi 2014 metais, yra pirmasis teisiškai įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kuriame smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Ją ratifikavo dauguma Europos Sąjungos šalių, o Latvija prie konvencijos oficialiai prisijungė 2023 metais.

Ši konvencija įpareigoja valstybes imtis konkrečių priemonių – nuo prevencijos iki aukų apsaugos ir smurtautojų baudžiamojo persekiojimo.

Nors dalis kritikų teigė, kad Latvijos nacionaliniai teisės aktai jau pakankamai apsaugo moteris nuo smurto, konvencijos šalininkai pabrėžia jos simbolinę ir praktinę reikšmę – kaip ženklą, kad valstybė ne tik smerkia, bet ir aktyviai kovoja su smurtu lyties pagrindu.

Lietuvoje iki šiol Stambulo konvencija nėra ratifikuota, nes įvairūs demagogai ir populistai, skleisdami nepagrįstą baimę bei sąmokslo teorijas, trukdo jos priėmimui ir kelia dirbtinį visuomenės susipriešinimą.

Pozityvūs tarptautiniai pavyzdžiai

Latvijos sprendimas stabdyti pasitraukimo procesą žengia priešinga kryptimi nei kai kurios kitos šalys, kurios buvo pradėjusios ar įgyvendinusios pasitraukimą. 

Turkija buvo pirmoji valstybė, kuri 2021 metais pasitraukė iš konvencijos, sulaukusi kritikos iš Europos Komisijos. Tačiau tokie sprendimai nesustabdė bendros Europos krypties – dauguma ES valstybių lieka įsipareigojusios šiai konvencijai.

Lenkija, kuri 2020 metais taip pat planavo pasitraukimą, vėliau, pasikeitus vyriausybei, atšaukė tuos ketinimus. Čekija 2024 metais vos per plauką nepavyko ratifikuoti konvencijos, tačiau diskusijos vis dar vyksta.

Europa remia žmogaus teises

Šios diskusijos dar kartą rodo, kad žmogaus teisių klausimai Europoje lieka aktualūs ir reikalauja ne tik teisinio, bet ir visuomeninio dėmesio.

Latvijos sprendimas atidėti balsavimą ir įsiklausyti į piliečių balsą gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms šalims, kaip derinti politinį procesą su demokratinėmis vertybėmis.

Kol Latvijos parlamentas ruošiasi naujam sprendimui 2026 metų lapkritį, šalies visuomenė aiškiai parodė, kad moterų teisės ir žmogaus orumas jai nėra tik tušti žodžiai – tai principai, dėl kurių verta kovoti.