NATO vadovas skambina pavojaus varpais: ragina ruoštis ilgam mūšiui su Rusija ir sąjungininkėmis

Panašu, kad Maskva, bendradarbiaudama su Kinija, Šiaurės Korėja bei Iranu, jau planuoja ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais. Anot Rutte, tam, kad NATO išliktų saugi, reikia daugiau nei vien simbolinių pareiškimų – būtinos konkrečios investicijos ir masinė karinės pramonės plėtra. 

Jis aiškiai įvardijo, kad NATO šalys turi siekti 5 proc. BVP skirti gynybai iki 2035 metų. Pasak jo, ši investicija nėra pasirinkimas – tai būtinybė, kad Aljansas galėtų atremti tikras, ilgalaikes grėsmes.

Ministras taip pat nurodė, jog NATO valstybės jau dabar keičia žaidimo taisykles – šaudmenų gamyboje Rusija jau nebelenkia Vakarų. Tačiau to nepakanka: norint užtikrinti tiek karinį pranašumą, tiek saugumą, reikia masiškai gaminti ir aukštos kokybės oro gynybos sistemas, ir pigius bepiločių naikintuvų perėmėjus.

Rusijos grėsmė nesibaigs kartu su karu

Kalbėdamas forume, NATO vadovas pabrėžė, kad Rusijos invazija į Ukrainą – tik ryškiausias, bet ne vienintelis pavyzdys to, ką patiria Vakarai. Grėsmės yra tikros, jos išliks ilgą laiką ir reikalauja strateginio pasirengimo, o ne trumpalaikių priemonių.

„Rusija liks destabilizuojančia jėga Europoje ir pasaulyje net ir pasibaigus šiam karui“, – teigė Rutte. Jis pažymėjo, kad Maskva šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su kitais Vakarų priešininkais – Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu – siekdama sustiprinti savo gynybos pramonę neregėtu mastu.

Toks bendradarbiavimas, pasak jo, aiškiai rodo, kad Kremlius ruošiasi ne vieno karo eigai, bet ilgalaikiam susidūrimui su Vakarais. Todėl NATO turi ne tik atsakyti, bet ir užtikrinti, kad galėtų bet kuriuo metu mobilizuoti daugiau resursų nei priešininkai.

Pramonė turi imtis atsakomybės

Savo kalboje Rutte paragino gynybos pramonę išdrįsti žengti žingsnį pirmyn – gaminti daugiau, greičiau ir efektyviau. Pasak jo, šiandien svarbiausia tampa ne tik kokybė, bet ir kiekybė. 

Tuo labiau, kad kai kurių sričių gamybos augimas jau duoda rezultatų – šaudmenų srityje NATO jau pasivijo ir pranoko Rusiją. „Tai tik pradžia. Turime išnaudoti šį pagreitį – nuo modernios oro gynybos iki ekonomiškų dronų perėmėjų“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat pripažino, kad tai reiškia papildomą verslo riziką, tačiau pabrėžė, kad pavojingi laikai reikalauja drąsių sprendimų. Verslas, pasak jo, privalo būti pasiruošęs investuoti į saugumą, net jei iš pradžių tai atrodo rizikinga. Tačiau Rutte užtikrino – NATO šalys pasirengusios palaikyti šią kryptį.

Politinė valia ir finansai – jau yra

Markas Rutte nuramino verslo atstovus dėl ilgalaikių pardavimų – esą baimė dėl perteklinių pajėgumų neturi stabdyti gamybos. Jo teigimu, politinė valia egzistuoja, pinigai – taip pat. „Paklausa yra. Mūsų saugumas nuo to priklauso“, – pabrėžė jis.

Be to, jis pažymėjo, kad pats asmeniškai sieks, jog vyriausybės iš žodžių pereitų prie darbų ir pasirašytų ilgalaikes sutartis su pramonės atstovais. Tai, anot jo, būtų tikras saugumo ir ekonominės naudos garantas. „Gynybos dividendai yra tikri“, – sakė Rutte. „Tai reiškia ne tik saugumą, bet ir naujas darbo vietas bei ekonomikos augimą.“

Iššūkiai reikalauja veiksmų

Apibendrindamas NATO vadovas dar kartą priminė, kad pasaulis gyvena ne stabilumo, o konfrontacijos laikotarpiu. Priešininkai veikia koordinuotai, ruošiasi ilgam konfliktui, ir tik nuo NATO priklausys, ar Vakarai išliks stipresni.

„Šiandien sprendžiasi mūsų ateities saugumas. Negalime sau leisti delsimo“, – užbaigė Rutte.

Jo žodžiai siunčia aiškią žinią visoms NATO šalims ir jų pramonei: saugumas neatsiranda savaime. Jis kuriamas per ryžtingus sprendimus, ekonomines investicijas ir tvirtą bendrą valią. Ir jei ši strategija bus įgyvendinta laiku – Aljansas išliks ne tik galingiausia, bet ir saugiausia jėga pasaulyje.