Skundai, baimė ir represijos: Rusijoje vėl atgimsta sovietinė praktika

Rusijoje pastaruoju metu smarkiai padaugėjo gyventojų, skundžiančių savo bendrapiliečius valdžios institucijoms, o juos taip elgtis skatina karą remiančios grupės, siekiančios išnaikinti tuos, kurie nepritaria karui, bei Kremliaus represijos prieš disidentus, prasidėjusios po to, kai 2022 m. į Ukrainą buvo nusiųstos karinės pajėgos.

Kritikai teigia, kad tokio informatorių aktyvumo nematyta nuo sovietinių laikų.

Anot FSB, tokių pranešimų pagrindu 18 žmonių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“ arba „sabotažą“ Ukrainos vardu – už šiuos nusikaltimus gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės.

FSB pranešė, kad sulaikytieji „padeginėjo transporto infrastruktūrą ir ryšių įrenginius“.

Ši agentūra, esanti Sovietų Sąjungoje veikusio KGB įpėdine, teigė nacionaline karštąja linija gavusi 68 785 skambučius, o dar 77 772 skambučių sulaukė regioniniai biurai.

Beveik 16 tūkst. informatorių turėjo „tyrimui svarbios informacijos“.

Ji taip pat pranešė, kad iškėlė 20 baudžiamųjų bylų dėl sąmoningo melagingų pranešimų pateikimo.

Nuo 2022 m., kai pradėjo karinę operaciją Ukrainoje, Maskva smarkiai sugriežtino represijas prieš opoziciją ir žodžio laisvę, o visus, kurie jos nuomone nesilaiko oficialiosios linijos, reguliariai kaltina „terorizmo pateisinimu“, „kariuomenės diskreditavimu“ ar „klaidingos informacijos skleidimu“ – nusikaltimais, už kuriuos gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos geležinkelių tinkle ne kartą nuo bėgių nuvažiuodavo traukiniai, įvykdavo sprogimai ir gaisrai, o valdžios institucijos tvirtina, kad tai Ukrainos diversantų darbas.

Kyjivas retai prisiima atsakomybę už slaptus išpuolius Rusijos teritorijoje, tačiau teigia, kad Maskva naudoja geležinkelius gabenti karius ir ginkluotę, skirtą Ukrainoje kovojančioms savo pajėgoms.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.