Olimpinė gėda? Prestižiškiausias apdovanojimas kelia vis daugiau klausimų

Pastarosiomis dienomis vis daugiau sportininkų viešai prakalbo apie netikėtus incidentus, kai vos po apdovanojimų ceremonijų medaliai buvo pažeisti. Kai kuriais atvejais jie skilo nukritę ant žemės, kitais atvejais įtrūkimai atsirado švenčiant pergales. Tai paskatino olimpiados organizatorius pradėti vidinį tyrimą ir ieškoti priežasčių, kodėl simbolinis apdovanojimas pasirodė esantis toks trapus.

Situacija sulaukė didelio dėmesio ne tik sporto bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Kyla klausimas, ar modernūs dizaino sprendimai ir simbolika neužgožė pagrindinio reikalavimo – patvarumo. Juk medalis turi atlaikyti ne tik ramų kabėjimą ant kaklo, bet ir emocingas akimirkas, kurios neišvengiamos olimpinėje arenoje.

Pirmieji signalai iš sportininkų

Apie problemą viešai prabilta tuomet, kai Švedijos slidininkė Ebba Andersson pranešė, jog jos iškovotas medalis nukrito į sniegą ir perlūžo pusiau. Šis atvejis sukėlė nuostabą, nes tokio lygio apdovanojimai įprastai gaminami taip, kad atlaikytų kur kas didesnį poveikį. Netrukus panašia patirtimi pasidalijo ir JAV kalnų slidinėjimo čempionė Breezy Johnson, parodžiusi žiniasklaidai įskilusį medalį.

Vėliau paaiškėjo, kad tai ne pavieniai atvejai. Vokietijos biatlonininko Justuso Strelowo bronzinis medalis taip pat įtrūko nukritęs ant grindų per komandos šventę. JAV dailiojo čiuožimo sportininkei Alysa Liu medalį net teko keisti, nes šis atsiskyrė nuo juostelės ir buvo smarkiai įlenktas. Visa tai leido suprasti, kad problema yra sisteminė.

Dizainas, kuris kelia klausimų

2026 metų žaidynių medaliai buvo pristatyti kaip modernūs ir simboliški. Jų dizainas vaizduoja dvi „ledo disko“ puses, sujungtas olimpinių ir paralimpinių simbolių centre. Viena pusė simbolizuoja patį sportininką, kita – komandą ir aplinką, prisidėjusią prie sėkmės. Medalyje derinamos dvi skirtingos tekstūros – matinė ir poliruota.

Vis dėlto būtent šis dviejų dalių sprendimas gali būti viena iš problemos priežasčių. Konstrukcija, sudaryta iš atskirų elementų, gali būti jautresnė smūgiams. Be to, skirtingos tekstūros ir sluoksniai gali nevienodai reaguoti į temperatūros pokyčius, ypač žiemos sąlygomis.

Svoris, juostelė ir šaltis

Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra medalių svoris. Aukso ir sidabro medaliai sveria apie 500 gramų, bronziniai – apie 420 gramų. Tai gana didelis svoris, ypač kai medalis tvirtinamas prie juostelės su specialiu saugos mechanizmu. Spėjama, kad būtent ši sistema gali lemti staigų medalio atsiskyrimą ir kritimą.

Prie galimų priežasčių priskiriamos ir oro sąlygos. Šaltis gali paveikti metalinę dangą, padarydamas ją trapesnę ir labiau linkusią skilti. Žiemos olimpinėse žaidynėse medaliai dažnai patiria staigius temperatūros svyravimus, o tai gali turėti įtakos jų ilgaamžiškumui.

Organizatorių reakcija ir platesnis kontekstas

Milano ir Kortinos žaidynių organizacinio komiteto atstovai pripažįsta problemą ir teigia, kad situacija yra atidžiai analizuojama. Pabrėžiama, jog medaliai sportininkams yra vienas svarbiausių žaidynių simbolių, todėl bus skiriamas ypatingas dėmesys jų kokybei. Tikimasi, kad tyrimas padės nustatyti tikslias priežastis ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

Verta prisiminti, kad problemos su olimpiniais medaliais nėra visiškai naujos. 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse sportininkai skundėsi ne lūžiais, bet pakitusia spalva ir paviršiaus defektais. Tai rodo, kad net ir aukščiausio lygio renginiuose kartais susiduriama su gamybos ar medžiagų iššūkiais.

Ši situacija kelia platesnį klausimą apie balansą tarp dizaino, simbolikos ir funkcionalumo. Olimpinis medalis turi būti ne tik gražus ir prasmingas, bet ir pakankamai tvirtas, kad išliktų ilgam. Sportininkams tai nėra tik apdovanojimas – tai istorijos dalis, kuri turėtų atlaikyti ne tik laiką, bet ir emocijų kupinas pergales.