Išskirtinis pabėgimas demilitarizuotoje zonoje: Šiaurės Korėjos karys perbėgo į Pietus per minų lauką

Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienis, laikomas vienu iš pavojingiausių žemėje, vėl atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre. Vienas Šiaurės Korėjos karių sėkmingai peržengė šią itin saugomą ribą, pasirinkdamas pavojingą kelią per minuotą teritoriją. Toks pabėgimas per žemės ruožą įvyksta labai retai, todėl šis įvykis laikomas išskirtiniu.

Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinis štabas patvirtino, kad karys buvo sulaikytas sekmadienį centrinėje demilitarizuotos zonos dalyje. Vyras išreiškė aiškų norą dezertyruoti ir paprašė prieglobsčio Pietų Korėjoje. Apie šį atvejį pirmieji pranešė „The Guardian“ žurnalistai, nurodydami, kad tai pirmas oficialiai patvirtintas perėjimas nuo 2024 metų rugpjūčio.

Ši siena, kuri oficialiai laikoma demilitarizuota, iš tiesų yra viena iš labiausiai ginkluotų vietų pasaulyje. Jos plotis siekia keturis kilometrus, o teritorija gausiai išminuota, užtverta spygliuotomis tvoromis, tankų barjerais ir nuolat stebima ginkluotų patrulių.

Pabėgimo reikšmė ir kontekstas

Tokie pabėgimai visada kelia klausimus apie padėtį Šiaurės Korėjos kariuomenėje. Šis atvejis rodo, kad kai kurie kariai ryžtasi kraštutinėms priemonėms, kad paliktų režimo kontroliuojamą teritoriją. Oficialūs šaltiniai Pietuose nenurodė, ar pabėgęs karys buvo sužeistas, tačiau paaiškino, kad jo perėjimas buvo sąmoningas.

Ankstesnis garsus atvejis buvo užfiksuotas 2017 metais, kai kitas Šiaurės Korėjos karys pabėgo per tą pačią zoną. Tąkart jis buvo pašautas apie 40 kartų, kol Pietų Korėjos kariai jį saugiai išgelbėjo. Tai tik dar kartą patvirtina, kokį pavojų kelia toks bandymas.

Nors iš viso nuo Korėjos karo pabaigos į Pietų Korėją pabėgo apie 34 tūkst. šiaurės korėjiečių, absoliuti dauguma jų perėjo per Kiniją. Pastaroji turi ilgesnę ir daug mažiau saugomą sieną su Šiaurės Korėja.

Naujausios įtampos pasienyje

Dar 2024 metų spalį pasirodė pranešimų, kad Šiaurės Korėja planuoja atnaujinti gynybines linijas pasienyje. Tuo metu buvo pradėti nauji statybos darbai, stiprinamos užtvaros ir įrengiamos papildomos stebėjimo sistemos. Tai rodo, kad režimas tikisi ne tik išorinių grėsmių, bet ir galimų vidinių pabėgimų.

2025 metų balandį buvo užfiksuotas dar vienas incidentas – apie dešimt Šiaurės Korėjos karių netyčia perėjo karinės demarkacijos liniją rytinėje zonoje. Tąkart Pietų Korėjos pajėgos reagavo perspėjamaisiais šūviais ir radijo transliacijomis. Šaltiniai nurodė, kad kariai buvo ginkluoti, tačiau jokie susirėmimai neįvyko.

Pasak „Yonhap“ naujienų agentūros, tas balandžio perėjimas galėjo būti netyčinis, galbūt susijęs su žvalgybinėmis užduotimis arba teritorijos stebėjimu prieš suplanuotas karines pratybas.

Ką reiškia toks pabėgimas

Pabėgimas per minų lauką nėra vien emocingas ar drąsus poelgis – jis liudija apie didelę įtampą ir desperaciją Šiaurės Korėjos kariuomenėje. Norint ryžtis tokiam žingsniui, reikia suvokti, kad už kiekvieno žingsnio laukia sprogimas, o kiekvienas garsas gali reikšti kulką. 

Tai ne vien pavienis atvejis, tai ženklas, kad vidiniai procesai režimo viduje yra ne tokie stabilūs, kaip gali atrodyti iš šalies. Pietų Korėja pabrėžė, kad toliau laikysis humanitarinių principų ir priims žmones, kurie siekia išsilaisvinti iš totalitarinio režimo. Tačiau kartu akcentuojama, kad toks pabėgimas gali būti rizikingas ir derybiškai jautrus momentas tarp dviejų valstybių.

Pasienio stebėsena sugriežtinama

Po šio pabėgimo Pietų Korėjos kariuomenė paskelbė sugriežtinanti stebėseną pasienyje. Papildomos patrulių grupės, daugiau stebėjimo įrangos ir spartesnis reagavimas tapo prioritetais. Tai ne tik gynybos klausimas, bet ir būtinybė užtikrinti, kad panašūs incidentai nesukeltų eskalacijos.

Šiaurės Korėja kol kas oficialiai nekomentavo šio įvykio. Tačiau tikėtina, kad toks pabėgimas bus vertinamas kaip išdavystė, o šeima ar artimieji pabėgusiojo tėvynėje gali sulaukti pasekmių.

Demilitarizuota zona šiuo metu tampa ne tik fiziniu, bet ir ideologiniu frontu. Kiekvienas pabėgimas – tai dar viena žinutė, kad net ir griežčiausiai saugomos sienos negali sustabdyti žmogaus noro gyventi laisvėje.