Kenijoje atskleistas tinklas, verbavęs žmones karui Ukrainoje, viliojo pažadais, siuntė kariauti už Rusiją

Ši byla dar kartą patvirtina, jog Maskva vis dar ieško naujų būdų papildyti savo kariuomenės gretas, įtraukusi į šį procesą net ir tolimiausių regionų gyventojus.

Policija sulaikė vieną įtariamąjį, o 22 žmonės, kurie laukė išvykimo į Rusiją, buvo išgelbėti. Jiems buvo žadami darbai ir legalūs dokumentai, tačiau tyrimas parodė, kad jų laukė ne darbas – jie turėjo būti išsiųsti į karą prieš Ukrainą.

Suklastoti pažadai apie darbus virto bilietu į frontą

Remiantis BBC pranešimais, policija aptiko kelionės dokumentus ir verbavimo medžiagą, esą skirtą darbui Rusijoje. Viskas vyko iš buto Kenijos sostinėje Nairobije. 

Ten laikyti žmonės buvo apgauti, kad vyksta į teisėtą darbą, bet policija teigia, kad iš tikrųjų juos ketinta panaudoti kaip samdinius kare prieš Ukrainą.

Sulaikytiesiems buvo pateikti kontraktai su įmone, kuri siūlė padengti kelionės, vizų ir apgyvendinimo išlaidas Rusijoje, o mainais – pažadėjo atlyginimus iki 15 tūkst. eurų. Visa tai atrodė patikimai, tačiau pasirodė esanti sudėtingai sukonstruota apgaulė.

Sportininko liudijimas: „Kovok už Rusiją arba mirk“

Šis atvejis išryškėjo po to, kai vienas Kenijos sportininkas, vardu Evansas, pasidavė Ukrainos pajėgoms ir papasakojo, kaip jį apgavo. Jis teigė, kad į Rusiją išvyko su turistine viza, o ten jam buvo duotas ultimatumas: arba kovoti už Rusiją, arba būti nužudytam.

Vaizdo įraše, kurį paviešino Ukrainos kariuomenės dalinys, Evansas teigė, kad rusai privertė jį pasirašyti dokumentus rusų kalba, kurių turinio jis nesuprato. „Jie pasakė: arba kovok už mus, arba mirsi“, – kalbėjo jis.

Šis liudijimas tapo dar vienu įrodymu, kad Rusija aktyviai ieško naujų kovotojų iš kitų šalių, ypač iš ekonominę krizę patiriančių regionų, kur žmonės dažnai patenka į pinkles dėl pažadų apie geresnį gyvenimą.

Afrikos gyventojai tampa pažeidžiama verbavimo grupe

Nuo pat karo pradžios 2022 metų vasarį, Maskva buvo ne kartą kaltinta tuo, kad naudojasi neaiškiais ar apgaulingais darbo skelbimais socialiniuose tinkluose, siekdama verbuoti žmones iš skurdą patiriančių šalių. 

Pranešama, kad prie Rusijos kariuomenės buvo prijungta kovotojų iš Senegalo, Siera Leonės, Togos, Kubos, Šri Lankos ir kitų šalių.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad daugelis Afrikos valstybių rodo mažai noro susigrąžinti savo piliečius, kurie buvo įtraukti į šią schemą ir pateko į karo zoną. Dėl to šie žmonės dažnai lieka be aiškios teisinės apsaugos ir tampa karo aukomis.

Įspėjimai dėl pavojų moterims ir socialinių tinklų verbavimų

Praėjusį mėnesį Pietų Afrikos Respublikos pareigūnai paragino šalies moteris nepriimti pasiūlymų socialiniuose tinkluose, kurie siūlo darbą Rusijoje. 

Tai susiję su pranešimais apie moteris, verbuojamas dirbti gamyklose, kurios gamina karinę techniką, įskaitant bepiločius orlaivius.

Šie perspėjimai pabrėžia, kad Rusijos propaganda ir manipuliacija nesibaigia vien kariais. Taip pat siekiama išnaudoti ir moteris, viliojant jas suklastotais darbo pasiūlymais, kurie iš tikrųjų susiję su karine pramone.

Klausimai dėl Rusijos strategijos ir žmogaus teisių

Ši situacija kelia daug klausimų dėl Rusijos veiksmų teisėtumo, ypač kai į kovą įtraukiami ne tik piliečiai iš kitų šalių, bet ir žmonės, kurie dažnai net nesupranta, į ką įsivelia. 

Tokie metodai, kai išnaudojami socialiai pažeidžiami asmenys, ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, bet ir žeidžia pagrindines žmogaus teises.

Kenijos institucijos teigia toliau tiriantys šią bylą ir ieškantys kitų galimų aukų ar bendrininkų. Tuo tarpu stebėtojai iš žmogaus teisių organizacijų ragina tarptautinę bendruomenę įsikišti ir sustabdyti šias modernios vergovės formas, kurios, pasislėpusios už darbo pažadų, virsta prievartiniu dalyvavimu kare.

Ši istorija tampa dar vienu skaudžiu priminimu, kaip karas gali persikelti už fronto linijų ir paveikti net tuos, kurie tūkstančius kilometrų nutolę nuo konflikto zonos.