Rusija sparčiai artėja prie NATO sienų: Kremlius testuoja kantrybę, koks likimas laukia Lietuvos?

Jo teigimu, reali grėsmė slypi ir galimuose sausumos incidentuose, kurie galėtų paliesti tokias šalis kaip Lietuva. Diplomatas pabrėžė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas linkęs naudoti įvairius metodus, siekdamas parodyti savo įtaką regione. 

Tai gali būti tiek dronų ar naikintuvų skrydžiai virš NATO šalių, tiek provokacijos sausumoje. Pasak V. Čalyjo, Kremliaus taktika dažnai paremta netikėtais žingsniais, kurie vėliau pateikiami kaip teisėti ar būtini.

Šie įspėjimai skamba itin aktualiai dabartiniame geopolitiniame kontekste. Europa susiduria su nuolatiniu saugumo iššūkiu, o Baltijos šalys atsiduria viename pažeidžiamiausių regionų. V. Čalyjo teigimu, nereikėtų nuvertinti galimų Maskvos veiksmų, nes provokacijos gali tapti rimtu išbandymu NATO vienybei.

Grėsmė Lietuvai ir Kaliningrado tranzitui

Buvęs ambasadorius priminė, kad svarbus galimų provokacijų taškas yra prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningradą per Lietuvą. Pasak jo, Maskva gali sąmoningai siųsti krovinius su sankcijomis draudžiamomis prekėmis, o jų sustabdymą vėliau pristatyti kaip humanitarinės krizės sukėlimą. Toks scenarijus galėtų būti naudojamas kaip pretekstas įtampos eskalavimui.

Diplomato nuomone, būtent tokie incidentai gali tapti pagrindu, kad Rusija bandytų pateisinti griežtesnius veiksmus. V. Čalyjas perspėjo, jog be sausumos operacijų ar diversinių grupių veiklos Vakarai gali ir toliau nepakankamai rimtai vertinti grėsmes. Tai atvertų kelią dar didesnei Kremliaus agresijai.

Jis pabrėžė, kad Vladimiras Putinas yra linkęs laikytis principo, jog teritorija, kurioje pasirodo Rusijos kariai, automatiškai tampa jų nuosavybe. Todėl diplomatas įsitikinęs, kad Maskva pasinaudos bet kokia proga žengti į NATO šalių teritoriją.

Oro erdvės pažeidimai ir dronų grėsmė

Pastarąjį rudenį NATO šalys jau patyrė nemažai provokacijų. Į Lenkijos oro erdvę įskrido keliolika Rusijos dronų, o Estijoje buvo užfiksuotas naikintuvų pažeidimas, trukęs daugiau nei dešimt minučių. Šie incidentai sukėlė rimtą susirūpinimą ir paskatino Estiją kreiptis dėl NATO konsultacijų pagal ketvirtąjį straipsnį.

Tokie veiksmai aiškiai parodo, kad Maskva nesibodi testuoti NATO valios. Kiekvienas skrydis ar įsibrovimas yra siunčiama žinutė apie tariamą Rusijos galią. Tai taip pat siekiama pasėti nesutarimus tarp Aljanso narių bei patikrinti jų pasirengimą reaguoti.

Diplomato įspėjimai pabrėžia, jog oro provokacijos gali būti tik pradžia. Anot jo, sausumos veiksmai yra ne mažiau tikėtini ir gali sukelti dar didesnę įtampą regione. Tai signalas, kad Baltijos šalys privalo išlikti budrios ir glaudžiai bendradarbiauti su partneriais.

NATO lyderių reakcija

Į šiuos incidentus reagavo ir tarptautiniai lyderiai. Susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu Donaldas Trumpas teigiamai atsakė į klausimą, ar reikėtų numušti Rusijos orlaivius, pažeidžiančius NATO sienas. Jo poziciją vėliau palaikė ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Šis pareiškimas parodė, kad Aljansas yra pasirengęs imtis ryžtingų veiksmų, jei provokacijos tęsis. NATO šalims svarbiausia išlaikyti vienybę ir nepalikti vietos abejonėms dėl jų atsako. Tai yra pagrindinis signalas Maskvai, jog agresija nebus toleruojama.

Vis dėlto V. Čalyjas pabrėžė, kad Putinas nėra linkęs atsitraukti, todėl pavojus išlieka nuolatinis. Tik bendras ryžtas ir aiškios taisyklės gali užkirsti kelią tolesniems Rusijos bandymams destabilizuoti regioną.