Šis projektas matomas net iš kosmoso, Kinija stato monstrą, kuris jau dabar kelia baimę Vakarams

Ten, kur anksčiau driekėsi tik geltonų kopų tuštuma, atsiranda naujas peizažas, tai begalinės mėlynos plokštės, paverčiančios dykumą elektros šaltiniu. Kinijos planas paprastas, tai surinkti gausią dykumos saulės šviesą ir perduoti ją į miestus šimtus ar net tūkstančius kilometrų toliau. 

Tai ne tik fotogeniška, bet ir būtina, nes šalis iki 2035 metų planuoja padidinti saulės ir vėjo energijos gamybą iki 3 600 gigavatų. Tai šešis kartus daugiau nei 2020-aisiais, nors tuo pačiu Kinija vis dar stato naujas anglies jėgaines.

Naujosios elektrinės yra ne vien įspūdingas reginys, bet ir technologijų išbandymas. Dykumoje reikia kovoti su karščiu, smėliu ir dulkėmis, todėl naudojami dvipusiai moduliai, surenkantys tiek tiesioginę, tiek nuo smėlio atspindėtą šviesą. Panaudotos specialios dangos nuo nešvarumų ir sausos priežiūros sistemos, kad plokštės kuo ilgiau išliktų efektyvios.

„Saulės siena“ dykumoje

Projektas tarp Baotou ir Bayannur miestų jau pramintas „Didžiąja saulės siena“. NASA palydoviniai vaizdai rodo, kad jis drieksis net 400 kilometrų ilgio ir 5 kilometrų pločio ruožu. Tokia instaliacija galės pagaminti apie 100 gigavatų elektros, tai daugiau, nei pagamina visa daugelio šalių energetikos sistema.

Vieta parinkta neatsitiktinai. Kubuqi dykumoje daug saulės, nedaug žemės panaudojimo konfliktų, o netoliese veikia pramoniniai centrai, kuriems reikalinga energija. Visgi energijos perdavimas tebėra iššūkis. Dėl to Kinija tiesia itin aukštos įtampos elektros linijas, kurios jungia dykumų jėgaines su didžiaisiais miestais, tai nuo Pekino ir Tianjino iki Šanchajaus.

Galimi pavojai ir nauda

Tyrimai rodo, kad labai didelės saulės elektrinės gali paveikti vietos klimatą, nes pakeičia, kaip paviršius įkaista ir vėsta. Tai teoriškai gali lemti pokyčius kritulių pasiskirstyme net už tūkstančių kilometrų. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokia rizika yra menka palyginti su žalą darančiu anglies ir naftos naudojimu.

Be to, šios elektrinės gali turėti papildomos naudos. Šešėlis nuo plokščių sumažina garavimą, todėl augalams lengviau augti net ir dykumoje. Tokia „agrofotovoltika“ jau įrodyta kaip veiksmingas būdas derinti energetiką su aplinkos atkūrimu.

Energetikos ateitis

Kubuqi projektas yra tik vienas iš daugelio. Kinijos valdžia numatė iki 2030 metų dykumose pastatyti apie 450 gigavatų naujų vėjo ir saulės elektrinių. Tai reikštų, kad dykumos iš tuščių ir nenaudingų teritorijų virsta tikromis energetinėmis provincijomis.

Šis projektas rodo, jog didžiausia pasaulio energijos vartotoja siekia tapti ir švarios energijos lydere. Nors kelias nelengvas, mėlyna jūra ant geltonų kopų tampa simboliu, kad net dykumos gali pavirsti ateities energijos šaltiniais.