Kremlius skleidžia naujienas apie trigubą žmogžudystę Lenkijoje, policija paneigė kaltinimus Ukrainai

Pareigūnai tvirtina, kad tai – dezinformacijos kampanijos dalis, kurią skatina Rusijos propagandiniai kanalai siekiant silpninti Europos paramą Ukrainai. Tai, pasak Lenkijos policijos, dar vienas pavyzdys, kaip Kremlius bando skleisti melą ir destabilizuoti padėtį.

Institucijos kviečia visuomenę būti budrią ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Pasitikėti tik oficialiais šaltiniais – svarbiausias žingsnis, norint nepakliūti į informacinio karo spąstus. Rusijos bandymai daryti įtaką viešajai nuomonei socialinių tinklų pagalba yra gerai suplanuoti ir nuosekliai vykdomi.

Jokio nusikaltimo nebuvo

Lenkijos policija socialiniuose tinkluose paskelbė viešą pareiškimą, kuriame teigia, jog joks toks incidentas nei Krokuvoje, nei platesniame Mažosios Lenkijos regione neįvyko. Pasak jų, žinutės apie tariamą ukrainiečio įvykdytą trigubą žmogžudystę yra visiška dezinformacija.

„Griežtai paneigiame šią informaciją. Toks įvykis niekada nebuvo užregistruotas, tai – pramanas. Raginame žmones visada tikrinti informaciją tik oficialiuose policijos profiliuose arba patikimuose žiniasklaidos šaltiniuose,“ – teigiama policijos paskyrose.

Vidaus reikalų ir administracijos ministerija taip pat paragino visuomenę nepasiduoti melagienoms, kurios beveik kasdien platinamos per socialinius tinklus. Tokių atvejų, pasak pareigūnų, daugėja, o jų tikslas – paveikti visuomenės nuomonę.

Šimtai tūkstančių melagingų žinučių

Po dronų incidento kibernetinio saugumo ekspertai, bendradarbiaudami su Prancūzijos žiniasklaida, analizavo socialinių tinklų aktyvumą. Jie nustatė, kad iškart po incidento prasidėjo itin intensyvi dezinformacijos kampanija.

„Tą naktį analizavome apie 200 tūkst. įvairių pranešimų, komentarų ir įrašų, kurie platino prorusišką naratyvą. Tai reiškia apie 200-300 pranešimų per minutę,“ – teigė Michalas Fedorowiczius, vadovaujantis „Res Futura“ kolektyvui, kuris specializuojasi socialinių tinklų analizėje.

Anot ekspertų, šias melagienas dažniausiai skleidžia paskyros, susijusios su Rusija arba Baltarusija, kurios taikosi į neatsparius informaciniam karui visuomenės sluoksnius. Jos dažnai skelbia provokuojančius įrašus, iškraipytas naujienas arba net suklastotas nuotraukas.

Lietuvoje – ta pati schema: troliai ir propagandos retransliatoriai

Nors incidentas dėl tariamos trigubos žmogžudystės Lenkijoje buvo akivaizdus dezinformacijos atvejis, tokio pobūdžio melagienos nėra išskirtinai lenkiška problema. Lietuvoje taip pat fiksuojami nuolatiniai informaciniai išpuoliai, kuriuos vykdo tiek vidaus, tiek išorės veikėjai. 

Socialiniuose tinkluose, forumuose ir komentaruose po naujienų straipsniais aktyviai veikia asmenys ar grupės, kurios sistemingai retransliuoja Kremliui palankius naratyvus. Jų žinutės dažnai supanašėja: abejojama Vakarų partnerių parama, menkinama parama Ukrainai, kuriami dirbtiniai skaldantys naratyvai apie Lietuvos istoriją ar geopolitinę kryptį. 

Kai kurie troliai tiesiogiai susiję su prorusiškomis organizacijomis arba naudoja melagingas paskyras, kad sukurtų tariamą visuomenės nepasitenkinimo atmosferą. Kitus motyvuoja pinigai – jie dalyvauja informaciniuose tinkluose mainais už atlygį.

Kodėl žmonės parsiduoda propagandai?

Kyla pagrįstas klausimas – kodėl vis dar atsiranda lietuvių, kurie parsiduoda Kremliaus propagandai ir sąmoningai skleidžia melą? Ar tai cinizmas, ar visiškas istorinės atminties praradimas? 

Lietuva jau yra patyrusi okupaciją, tremtis ir represijas. Tačiau daliai asmenų, atrodo, tai tik knygų puslapiuose egzistuojantis fonas. Jie dalyvauja informaciniuose karuose kaip įrankiai, pamiršdami, kad dirbtinai kuriamas nepasitikėjimas valstybe, kariuomene ir sąjungininkais yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui.

Akivaizdu, kad informacinis frontas jau seniai čia, Lietuvoje. Klausimas lieka atviras, ar tokie asmenys iš tiesų nesuvokia, kam tarnauja, ar tiesiog renkasi būti informaciniu ginklu už kelis rublius, nekreipdami dėmesio į pasekmes visai valstybei?