Ukraina kaltina tyčiniu smurtu prieš civilius: Rusijos pajėgos atakavo JT humanitarinę vilkstinę Chersono srityje

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija bei pagalbą organizavusios organizacijos kaltina Rusijos pajėgas surengus koordinuotą ataką prieš humanitarinį konvojų.

Incidentas sulaukė JT organizacijų pasmerkimo ir raginimo tarptautinei bendruomenei imtis veiksmų prieš, kaip teigiama, tyčinius išpuolius prieš civilius ir pagalbos darbuotojus. JT atstovai įvardijo šią ataką kaip galimą karo nusikaltimą.

Aiškiai pažymėtas konvojus tapo taikiniu

Russia struck a UN @OCHA_Ukraine humanitarian convoy in the Kherson region. Two @WFPUkraine trucks, within the convoy, delivering food and vital aid, were damaged by a deliberate drone attack. Luckily all staff are alive.

Trucks carrying food for people in need, clearly marked… pic.twitter.com/x3X9Hapza0

— Andrii Sybiha 🇺🇦 (@andrii_sybiha) October 14, 2025

Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrii Sybiha pranešė, kad vilkstinė, kurią sudarė keturi sunkvežimiai su JT logotipais, buvo atakuota Rusijos artilerijos ir bepiločių orlaivių dar prieš pasiekdama galutinį tikslą – Bilozerkos miestą.

Pasak jo, išpuolis buvo suplanuotas ir įvykdytas nepaisant to, kad transporto priemonės buvo aiškiai pažymėtos kaip humanitarinės. Toks elgesys, anot Sybiha, rodo visišką Maskvos abejingumą tarptautinei teisei bei civilių gyvybėms.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) Ukrainos atstovas Matthias Schmale patvirtino, kad vilkstinė buvo organizuota kartu su Pasaulio maisto programa (WFP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pagalba buvo skirta Bilozerkos gyventojams, kurie dėl karo veiksmų kelis mėnesius buvo atskirti nuo bet kokios tarptautinės paramos.

Du sunkvežimiai sunaikinti, darbuotojai nenukentėjo

Organizatorių teigimu, vilkstinė pirmiausia pateko po sunkiųjų artilerijos smūgių, o vėliau buvo atakuota pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronais tuo metu, kai pagalbos darbuotojai jau pradėjo iškrauti maistą, higienos prekes ir malkas, kurios buvo paruoštos vietinių bendruomenės narių artėjančiai žiemai.

Nors du sunkvežimiai buvo apgadinti ir užsidegė, nė vienas darbuotojas nenukentėjo. Pasak OCHA, tokios atakos ne tik kelia tiesioginę grėsmę gyvybėms, bet ir trukdo humanitarinėms misijoms pasiekti pažeidžiamiausias bendruomenes, kurioms pagalba yra gyvybiškai svarbi.

Bilozerkos miestas yra vos penki kilometrai į šiaurę nuo Dnipro upės žiočių. Pietinės teritorijos vis dar okupuotos Rusijos kariuomenės, o gyvenimo sąlygos jose blogėja kiekvieną dieną.

JT: tokie veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimais

Today, humanitarian workers — including from @OCHA_Ukraine, @WFPUkraine & @WHOUkraine — came under attack in #Kherson Region, while delivering aid to civilians.@matzschmale again urged respect for international humanitarian law: humanitarian workers and assets are #NotATarget.

— OCHA Ukraine (@OCHA_Ukraine) October 14, 2025

Matthias Schmale JT tinklalapyje išplatintame pareiškime pabrėžė, kad tokios atakos prieš humanitarinius darbuotojus yra visiškai nepriimtinos. Jis atkreipė dėmesį, kad tyčinis taikymasis į civilius ir pagalbą teikiančius asmenis yra griežtai draudžiamas tarptautinės humanitarinės teisės, o tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

JT atstovas paragino nutraukti visus bepiločių atakas prieš humanitarinius darbuotojus ir civilinius objektus bei griežtai laikytis Ženevos konvencijų. Jis taip pat ragino visas JT nares vieningai pasmerkti šį ir kitus panašius išpuolius.

Ne pirmas atvejis – tendencijos kelia nerimą

Tai nėra pirmas kartas, kai pagalbos darbuotojai Ukrainoje tampa atakų taikiniais. Liepą netoli Chersono Rusijos dronas smogė Lenkijos labdaros organizacijos sunkvežimiui, tačiau ir tuomet pavyko išvengti aukų.

Rugsėjį Černihivo srityje Rusijos pajėgos atakavo danų remiamą išminavimo komandą. Du Ukrainos darbuotojai žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti.

Šie atvejai rodo, kad humanitariniai darbuotojai, nepaisant savo neutralumo, vis dažniau tampa kovų įkaitais. Tai prieštarauja tarptautinėms normoms, kurios užtikrina humanitarinių misijų apsaugą net ir aktyvių karo veiksmų metu.

Maskva kaltinimus neigia

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu teigia, kad atakos buvo nukreiptos į bepiločių paleidimo vietas, o ne į humanitarinius taikinius. Tačiau JT turi įrodymų, kad vilkstinė buvo aiškiai pažymėta ir vykdė iš anksto suderintą misiją.

Nepaisant nuolatinių neigimų, Rusija ir toliau vykdo smūgius prieš taikinius toli nuo fronto linijų – tai dažnai pasitaiko tiek su raketomis, tiek su bepiločiais orlaiviais.

JT ir kitos tarptautinės organizacijos ragina Maskvą nutraukti atakas prieš civilius ir pagalbos teikėjus, tačiau kol kas jokių reikšmingų pokyčių elgsenoje nesimato.

Tokia tendencija kelia rimtą susirūpinimą dėl galimybės saugiai teikti pagalbą Ukrainos gyventojams artėjant žiemai, kai poreikiai išaugs dar labiau. Tarptautinės bendruomenės veiksmai artimiausiu metu gali nulemti, ar šios misijos galės būti tęsiamos be grėsmės gyvybei.