Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Mokslininkai atskleidė stulbinamą atradimą, kuris suteikia naujos vilties planetos ateičiai. Leidinyje „Nature“ publikuotas tyrimas parodė, kad palydoviniai stebėjimai leido identifikuoti net 215 mln. hektarų atogrąžų miškų, galinčių atsinaujinti be žmogaus įsikišimo.
Tai teritorija didesnė už visą Meksiką, kuri laukia savo antrojo šanso. Šie duomenys atskleidžia milžinišką gamtos galią. Tyrėjai teigia, kad tokio masto miškų atsinaujinimas per tris dešimtmečius galėtų sugerti daugiau nei 23 gigatonas anglies, o įskaičiavus visą biomasę, tai net 30 gigatonų.
Tai maždaug viena gigatona anglies per metus, kuri galėtų reikšmingai sulėtinti klimato kaitą. Tyrimas suteikia naują perspektyvą, tai gamta turi milžinišką savęs atstatymo potencialą, jei tik jai netrukdoma. Šis procesas vyksta tyliai, bet jo poveikis gali būti pasaulinio masto.
Milžiniškas gamtos potencialas
Mokslininkai iš Merilando universiteto naudojo palydovinius vaizdus iš 2000 - 2012 metų ir taikė dirbtinio intelekto (DI) algoritmus, kad atskirtų natūralų atžėlimą nuo žmonių sodinimų. Jie nustatė milijonus vietų, kuriose medžių danga pamažu atkuriama be jokios žmogaus pagalbos.
Didžiausias miškų atsinaujinimo potencialas sutelktas vos penkiose šalyse. Brazilija sudaro daugiau nei penktadalį viso pasaulio galimybių, po jos seka Indonezija, Kinija, Meksika ir Kolumbija. Kartu šios valstybės valdo net 52 proc. visos Žemės regeneracijos galimybių, todėl jos tampa svarbiausiu gamtos atkūrimo žemėlapiu.
Natūrali regeneracija prieš dirbtinius sodinimus
Gamtos procesai pasižymi ne tik efektyvumu, bet ir paprastumu. Palikti mišką atsinaujinti pačiam beveik nieko nekainuoja, o dirbtiniai sodinimai gali atsieiti tūkstančius.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir ekologiškai teisinga strategija. Natūraliai atsinaujinantys miškai pasižymi didesne biologine įvairove ir atsparumu.
Gamtai geriausiai žinoma, kokios rūšys tinka konkrečiai vietai, todėl tokiuose miškuose atsikuria stipresni ir stabilesni ekosistemų ryšiai. Tiesa, sėkminga regeneracija priklauso nuo dviejų sąlygų, tai artumo prie esamų miškų ir dirvožemio kokybės.
Sėkmės ir pavojų pusiausvyra
Didžiausias regeneracijos potencialas slypi vietovėse, esančiose šalia išlikusių miškų, kur lengvai plinta sėklos ir vabzdžiai apdulkintojai. Tačiau ne visur gamta turi vienodas galimybes, tai blogesnės dirvos, skurdžios organinėmis medžiagomis, stabdo natūralų atsinaujinimą. Ten, kur dirvožemis derlingas, gamta grįžta greitai ir gausiai.
Deja, teorija ne visuomet atitinka realybę. Dalis šių teritorijų tebėra grasinamos žemdirbystės plėtra, gaisrais ar urbanizacija. Dėl to daugybė vietų, galinčių sugerti milžiniškus kiekius anglies, gali būti prarastos. Be teisinių ir ekonominių paskatų gamta viena pati neatsities.
Viltis, kurią reikia išgirsti
Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausia atsakomybė tenka vietos bendruomenėms. Jos gali tapti tikrosiomis gamtos atgimimo sargėmis, jei bus įtrauktos į sprendimų priėmimą. Šie procesai turi vykti demokratiškai nuo mažų savivaldybių iki nacionalinio lygmens.
Natūrali miškų regeneracija gali būti vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato krize. Tai ne stebuklas, o įrodymas, kad gamta pati žino, kaip išsigydyti. Klausimas tik vienas ar žmonija sugebės suteikti jai tam reikalingą erdvę ir laiką?
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.