Lenkijos premjeras perspėja: Rusija jau kariauja su Vakarais, penktoji kolona veikia Europos viduje

Tuskas pabrėžė, kad karas Ukrainoje yra ir grėsmė, ir galimybė. Jo žodžiais, Lenkija šiuo metu tapo strategiškai svarbia šalimi, todėl būtina tą padėtį išnaudoti protingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Mūsų geopolitinė ateitis atrodys itin palanki, jei Ukraina išlaikys nepriklausomybę ir jei mums pavyks galutinai įveikti istorinius nesutarimus tarp mūsų tautų,“ – sakė jis.

Premjeras pabrėžė, kad Lenkijai gyvybiškai svarbu ir toliau remti Ukrainą, nes jos pralaimėjimas pakeistų padėtį regione iš esmės ir labai nepalankiai. Nors jo žodžiai skambėjo griežtai, Tuskas išliko optimistiškas: Nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad Ukraina negali laimėti.

Karas jau vyksta – tik kitokiu pavidalu

Tuskas perspėjo, kad Rusijos grėsmė jau seniai peržengė tradicinio karo ribas. Jis prisiminė rugsėjį vykusį incidentą, kai į Lenkijos oro erdvę pateko keli rusų dronai. Pasak jo, tai buvo lūžio momentas kare, kuris parodė, jog Maskva neapsiriboja Ukraina.

„Sprendimas juos numušti nebuvo lengvas, tačiau mes neturėjome nė menkiausios abejonės – toleruoti provokacijas būtų pavojinga,“ – sakė Tuskas. Vėliau paaiškėjo, kad dronai buvo tik masalas, tačiau premjeras pabrėžė, jog tai vis tiek laikytina agresijos aktu.

Jo teigimu, šiandien Rusijos kova prieš Vakarus tapo daug sudėtingesnė ir išmanesnė. „Tai nebe atviri tankai ar bombos. Tai diversijos, kibernetiniai įsilaužimai, informacinės atakos ir vidiniai sabotažo tinklai,“ – pabrėžė jis.

Penktoji kolona Europos viduje

Tuskas sakė, kad Rusijos įtaka matoma ne tik išoriniuose veiksmuose, bet ir pačioje Europos visuomenėje. „Putinas turi įrankių, galinčių sugriauti Europos Sąjungą ne kaip instituciją, bet kaip kultūrinį reiškinį,“ – teigė jis.

Pasak jo, šie įrankiai – tai penktosios kolonos veikėjai, kurie egzistuoja kiekvienoje Europos šalyje. Jie platina dezinformaciją, finansuoja prorusiškas organizacijas, skleidžia abejones dėl NATO ir skatina visuomenės susiskaldymą.

Tuskas atvirai prisipažino, kad apie šią grėsmę ne kartą įspėjo Vakarų partnerius, tačiau tik pastaruoju metu šis signalas buvo išgirstas. „Putinas jau kariauja prieš mus visus. Tai ne teorinis pavojus – tai realybė, kurią matome kasdien,“ – sakė jis.

Premjeras teigė, jog Lenkijoje ši nematoma kova pasireiškia padegimais, dronų atakomis, incidentais prie Baltarusijos sienos bei nuolat didėjančiu kibernetiniu spaudimu. Jis užsiminė, kad pastaruoju metu buvo surengtos kelios atakos prieš šalies skaitmenines sistemas, įskaitant populiariąją elektroninių mokėjimų platformą „BLIK“.

NATO – pagrindinis saugumo garantas

Nepaisydamas grėsmių, Tuskas pabrėžė, kad Lenkija nėra viena. NATO narystė, anot jo, išlieka pagrindiniu šalies saugumo ramščiu. Nors Aljansas, jo žodžiais, šiuo metu patiria tam tikrą turbulenciją dėl nenuspėjamos Donaldo Trumpo administracijos politikos, Lenkijos kaimynai – Vokietija, Lietuva, Ukraina, Čekija ir Švedija – išlieka patikimais partneriais.

„Su visomis šiomis šalimis turėjome skirtumų, bet dabar stovime petys į petį. Ginkluojamės kartu, treniruojamės kartu ir turime aiškiai apibrėžtą bendrą priešą,“ – teigė jis.

Artėjant Lenkijos nepriklausomybės dienai, Tuskas pabrėžė, kad Europa turi pasirengti didesnei atsakomybei už savo saugumą. „Nesvarbu, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose – mums teks patiems daugiau rūpintis taika ir stabilumu žemyne,“ – sakė jis.