Putinas ir vėl bando perrašyti istoriją: kaip Putinas naudoja praeitį teisindamas šiandienos karą

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Putinas ir vėl bando perrašyti istoriją: kaip Putinas naudoja praeitį teisindamas šiandienos karą

Kiekvienas Rusijos diktatoriaus pasirodymas viešumoje sulaukia ne tik tarptautinio dėmesio, bet ir gausybės vertinimų dėl propagandinio turinio. Vladimiras Putinas, naudodamasis istoriniais naratyvais, mėgina pateisinti savo politiką bei karinius veiksmus, ypač agresiją prieš kaimynines valstybes

Putinas dar kartą pasinaudojo istorijos interpretacijomis, šįkart pabrėždamas 1612 metų sukilimą prieš Abiejų Tautų Respublikos pajėgas Maskvoje. Jo kalboje nestigo raginimų vienytis, kalbų apie suverenitetą ir šventas vertybes, kurios esą graso būti sunaikintos. 

Tokie pareiškimai, kaip ir anksčiau, nukreipti į vidaus auditoriją, siekiant mobilizuoti visuomenę ir užgniaužti bet kokias abejones dėl Rusijos vykdomos politikos.

Kita vertus, šie žodžiai rodo ir desperaciją. Tarptautinė izoliacija, ekonominės sankcijos, nesėkmės Ukrainoje – visa tai verčia Kremlių griebtis retorikos, kuri primena XX a. vidurio propagandos šablonus.

Istorinė manipuliacija – senas Kremliaus įrankis

Kalbėdamas per ceremoniją, V. Putinas pareiškė, kad šiandien rusai giną gimtosios Rusijos suverenitetą, garbę ir orumą taikiai ir karingai. Jis siejo šią tariamą kovą su 1612 metų įvykiais, kai Maskvą buvo užėmusi Abiejų Tautų Respublika. 

Pasak Putino, rusų liaudis tada sugebėjo susivienyti ir apginti valstybės pamatus. Tokie pareiškimai dažnai skamba tuščiai, kai prisimenama, kad šiandien pats Putinas yra kaltinamas dėl žiaurių karo nusikaltimų ir agresijos prieš Ukrainą.

Viena iš pagrindinių propagandos krypčių – įsitvirtinti kaip moralinės tiesos gynėju, kovojančiu prieš Vakarų tariamai primetamas vertybes. Kremlius nuolat kartoja žinutes apie šventą teisę laikytis savo šaknų ir apie Vakarų dekadansą, taip mėgindamas pateisinti užsienio politiką, kuri faktiškai yra imperialistinių ambicijų tęsinys.

Žodžiai nesutampa su veiksmais

Putinas tvirtino, kad Rusija esą siekia draugystės ir bendradarbiavimo su visomis tautomis. Tačiau šie žodžiai visiškai prasilenkia su veiksmais. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, sistemingas tarptautinės teisės pažeidinėjimas, kišimasis į kitų valstybių vidaus reikalus – visa tai rodo tikrąjį šio režimo veidą.

Diktatorius nevengia akivaizdžių melų net viešose kalbose. Jis kalba apie draugystę, kai tuo pat metu jo režimas atsakingas už tūkstančius žūčių, kankinimus, represijas ir informacinį terorą. Tokia retorika primena orvelišką dviveidystę, kur žodžiai taika ar teisybė reiškia visiškai priešingus dalykus.

Klasikinė Kremliaus propaganda: tai mūsų

Putinas ne kartą pabrėžė, kad Ukraina esą yra „mūsų“. Jo retorika remiasi mitu, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta. Šis naratyvas tarnauja tam, kad būtų pateisinta neteisėta teritorijų aneksija ir karinė invazija.

Šokiruojantis pareiškimas apie rusų kareivio koją reiškia ne ką kita, kaip neokolonijinę ambiciją. Tai bandymas priversti susitaikyti su idėja, jog bet kuri teritorija, kurioje Rusija turi karinių interesų, automatiškai tampa jų. 

Tarptautinė bendruomenė šiuos pareiškimus vertina kaip grėsmę viso regiono saugumui. Jie prieštarauja visoms šiuolaikinės tarptautinės teisės normoms ir rodo, kad Kremlius gyvena praeities imperijos fantazijose, užuot prisitaikęs prie XXI amžiaus realijų.

Viena tauta, bet du likimai

Putinas dažnai kreipiasi į rusus, dėkodamas jiems už teisėtą kovą, prisidėjimą prie karo pastangų ir pasiaukojimą tėvynės labui. Tokia kalba naudojama norint įteisinti diktatūrą, pateisinti represijas ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų. Tačiau vis daugiau rusų pradeda suprasti, kad šis režimas atneša ne laimę, o kančias.

Šiuo metu Maskvoje minima 878-oji miesto sukaktis buvo pasitelkta ne šventei, o propagandai skleisti. Toks požiūris tik parodo, kiek gilus yra Kremliaus siekis kontroliuoti viešąją erdvę ir formuoti teisingą istorinę atmintį.

Kai propaganda tampa valstybės pagrindu

Putinas ir jo režimas toliau kuria paralelinę realybę, kurioje agresija tampa gynyba, o okupacija – išlaisvinimu. Šios politinės manipuliacijos, paremtos istorinėmis nuorodomis ir tautiniu romantizmu, slepia brutalią tikrovę – karinę agresiją, žmonių kančias ir demokratijos slopinimą.

Jeigu jūs sekate šią informaciją, labai svarbu nepamiršti atsakomybės už informacijos tikrinimą. Prieš prisiimant bet kurią poziciją, verta įvertinti, ar tai, ką girdite, yra tiesa, ar tik dar viena sąmoningai kuriama Kremliaus legenda.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas