Pasaulinės ginklavimosi varžybos: Švedija atnaujina urano gavybą, Rusija grįžta prie branduolinių bandymų

Švedijos vyriausybės sprendimas pirmą kartą per kelis dešimtmečius grąžinti urano gavybą grindžiamas energetinio saugumo argumentais. Šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo branduolinio kuro, kuris šiuo metu didžiąja dalimi tiekiamas iš užsienio. Tikslas – užtikrinti ilgalaikį tiekimą vidaus reikmėms bei stiprinti nacionalinį atsparumą energetikos sektoriuje.

Tuo metu Rusijos pusėje – visiškai kitokia dinamika. Kremlius atnaujino branduolinių ginklų bandymus, o tai iš karto sukėlė rimtą susirūpinimą tarp saugumo analitikų ir tarptautinių organizacijų. Kartu su Kinijos branduolinio arsenalo modernizavimu tai sudaro potencialiai pavojingą foną, kurio pasekmės gali paveikti ir NATO gynybinę laikyseną, ir bendrą geopolitinį stabilumą.

Švedijos sprendimas – ne tik apie ekonomiką

Pasak ekspertų, sprendimas atnaujinti urano kasybą Švedijoje yra neatsiejamas nuo dabartinio pasaulio energetikos konteksto. Rusijos karas Ukrainoje, dujų tiekimo krizės ir branduolinės energijos grįžimas į daugelio šalių strateginius planus lėmė tai, kad branduolinė energija vėl tampa viena pagrindinių alternatyvų. 

Todėl tokios šalys kaip Švedija siekia perimti didesnę kontrolę tiekimo grandinėse – pradedant nuo žaliavos išgavimo. Švedijos kasybos sektorius, nors ilgą laiką buvęs sustabdytas, turi infrastruktūros pagrindus ir technologines galimybes atgaivinti urano gavybą. 

Tačiau šis sprendimas susilaukia ir vidaus prieštaravimų – kai kurios politinės partijos bei aplinkosaugos organizacijos įspėja apie galimą žalą gamtai ir neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai. Visgi vyriausybė pabrėžia, kad viskas bus vykdoma laikantis griežčiausių ES saugumo ir aplinkosaugos standartų.

Rusijos žingsniai kelia realų nerimą

Skirtingai nuo Švedijos energetinių motyvų, Rusijos sprendimas grįžti prie branduolinių bandymų aiškinamas kaip politinis signalas. Pasak GLOBSEC vyresniojo tyrėjo Tomašo Nagy, tai yra tiesioginė žinia tiek NATO, tiek Vakarų sąjungininkams. 

Jo teigimu, tokie veiksmai griauna ilgus metus kurtą pasitikėjimo architektūrą, paremtą branduoliniu nusiginklavimu ir tarptautiniais susitarimais, tokiais kaip NPT (Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis).

Nagy pabrėžia, kad Rusijos žingsniai gali priversti Vakarų valstybes, ypač NATO narius, peržiūrėti savo atgrasymo strategijas. Toks atsinaujinęs branduolinis aktyvumas, ypač derinamas su informacija apie Kinijos branduolinio potencialo plėtrą, kuria naujas jėgos pusiausvyros iššūkių kombinacijas, kurios apima ne tik karinį, bet ir politinį lygmenį.

NATO ir saugumo bendruomenės reakcija – stebėjimas ar realūs veiksmai?

Tarptautinėje arenoje jau pradėta diskusija, ar esami susitarimai ir branduoliniai apribojimai dar yra pakankami, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. 

Nors oficialiai Vakarų šalys kol kas išreiškia susirūpinimą, ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais bus diskutuojama apie papildomas priemones – nuo sankcijų iki branduolinių pajėgumų modernizavimo Vakarų valstybėse.

Gali būti, kad tokie žingsniai išprovokuos naują šaltojo karo atspalvį turinčią ginklavimosi bangą. Tai reikštų iš esmės naują realybę, kurioje geopolitinės įtampos neišvengiamai būtų susijusios su branduoliniais argumentais – ne tik žodžiais, bet ir praktika.

Kas toliau?

Kol kas tiek Švedijos, tiek Rusijos veiksmai yra vertinami kaip ženklas, kad pasaulinė energetika ir saugumo sistema nebėra tokia stabili, kaip manyta dar prieš kelerius metus. Viena vertus – tai atsakas į globalius iššūkius, kita vertus – galimas kelias į pavojingą destabilizaciją.

Ar bus atsakas iš JAV ar kitų NATO narių – kol kas neaišku. Tačiau vien tai, kad branduolinės temos grįžta į viešą diskursą su tokia jėga, rodo, jog įtampos ašis tarp Rytų ir Vakarų vėl ryškėja, šį kartą ne ekonominėje, o karinėje dimensijoje.