Vienas paslaptingiausių pasaulio brangakmenių, Florencijos deimantas, po šimtmečio rasta Kanadoje

Šis istorinis brangakmenis, kadaise priklausęs Habsburgų monarchijos lobynui, ilgą laiką laikytas prarastu, o dabar išnyra į dienos šviesą sukeldamas tiek nuostabą, tiek teisinius klausimus. Skaičiuojama, kad Florencijos deimantas yra vienas iš keturių didžiausių pasaulyje žinomų brangakmenių. 

Jo būdinga geltona spalva ir kriaušės forma iš karto leidžia jį atpažinti, o istorinė reikšmė suteikia dar daugiau vertės. Brangakmenis dingo iš viešumos po 1918 metų, kai žlugo Austro-Vengrijos imperija ir karalius Karolis I neteko sosto.

Išnykimo teorijos ir netikėtas paaiškinimas

Istorikai ilgą laiką manė, kad brangakmenis buvo pavogtas, prarastas karo metu ar tiesiog parduotas slapta. Spekuliacijos dėl jo likimo virto tikra legendų virtine. 

Tačiau po neseniai įvykusios garsios karališkųjų papuošalų vagystės Luvro muziejuje, šeimos narys Karlas fon Habsburgas-Lotringenas pateikė netikėtą paaiškinimą – pasak jo, Florencijos deimantas niekur nedingo, tiesiog buvo saugiai laikomas Kanadoje pagal šeimos sprendimą.

Jis atskleidė, kad brangakmenis kartu su kitais šeimos turtiniais daiktais buvo slapta pervežtas į Kanadą jo močiutės – paskutinės Austrijos imperatorienės Zitos. Tai įvyko Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai šeima bėgo nuo artėjančių nacių pajėgų. 

Siekdama apsaugoti šeimos turtą, Zita pasirūpino, kad deimanto vieta būtų žinoma tik jos sūnums, kuriems buvo duotas aiškus nurodymas – jokios informacijos apie deimantą bent 100 metų po Karolio I mirties.

Šeimos pažadas ir išlaikyta paslaptis

Ši slapta užduotis buvo perduodama tik siauram šeimos narių ratui per kelias kartas. Įdomiausia tai, kad pats Karlas fon Habsburgas-Lotringenas teigia apie deimanto egzistavimą sužinojęs visai neseniai, kai žurnalistai ėmė domėtis šeimos istorija.

 „Aš net nežinojau, kad tas deimantas tikrai egzistuoja. Kai apie jį paklausdavo, galėjau nuoširdžiai atsakyti – nežinau“, – sakė jis interviu „New York Times“ leidiniui.

Ši šeimos laikyta paslaptis dabar jau nebegali likti tik privačiu reikalų – apie brangakmenio ateitį prasidėjo platesnės diskusijos. Habsburgas-Lotringenas teigė, jog norėtų, kad deimantas ir kiti šeimos vertybės būtų eksponuojami Kanadoje kaip padėka už saugumą, kurį šalis suteikė bėgančiai monarchų šeimai.

Ar Kanada taps deimanto namais, o gal Austrija pareikš pretenzijas?

Karlas fon Habsburgas pabrėžė, kad logiškiausia būtų šį istorinį brangakmenį perduoti specialiam pasitikėjimo fondui, kuris leistų jį eksponuoti Kanadoje. Jo nuomone, tai būtų ne tik kultūrinė dovana visuomenei, bet ir būdas įprasminti šimtmečio trukusį saugojimą. 

„Norėtųsi, kad žmonės galėtų jį pamatyti – tai ne tik šeimos, bet ir Europos istorijos dalis“, – teigė jis. Tuo tarpu Austrijos kultūros ministerija sureagavo greitai – kultūros ministras Andreasas Bableris pareiškė, kad situacija reikalauja nedelsiamo teisinio įvertinimo.

Pasak jo, jeigu paaiškėtų, kad Florencijos deimantas teisiškai priklauso Austrijos Respublikai, jis pradės procedūrą dėl jo susigrąžinimo. Tai reikštų teisinę kovą tarp asmeninės nuosavybės paveldėtojų ir valstybės pretenzijų į kultūros paveldą.

Florencijos deimantas – ne tik brangakmenis, bet ir istorinė galvosūkio dalis

Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip viena relikvija gali vėl sužadinti tarptautinį dėmesį ir atgaivinti ilgai pamirštas istorijas. Deimantas, kurio vertė neįkainojama ne tik finansiškai, bet ir simboliškai, dabar tampa ne tik kultūriniu objektu, bet ir diplomatinės dilemos epicentru.

Kol kas neaišku, kaip klostysis jo likimas – ar jis liks Kanadoje, ar bus pareikalauta grąžinti į Austriją. Tačiau vien tai, kad po šimtmečio slapstymosi šis legendinis brangakmenis iškilo į viešumą, jau tapo viena įdomiausių 2025 metų kultūrinių naujienų.