NATO siunčia aiškų signalą Rusijai ir visam regionui: žingsnis, kuris siutina Kremlių, laukia neramus ruduo

Į Lenkiją atsiųsti naikintuvai ir kariai ne tik rodo ryžtą ginti sąjungininkų sienas, bet ir sustiprina žinutę, kad NATO yra pasiruošusi atsakyti į bet kokias provokacijas. Čia pristatyti daugiafunkciai naikintuvai „Eurofighter“, kurie gali atlikti tiek perėmimo, tiek puolimo misijas. Jie bus dislokuoti Minsko-Mazoveckio kariniame aerodrome, įsikūrusiame strategiškai svarbioje vietoje į rytus nuo Varšuvos. 

Tai leidžia operatyviai reaguoti į bet kokį pavojų regione ir padeda užtikrinti greitą oro gynybos atsaką. Šie naikintuvai papildys jau esamą oro gynybos sistemą virš pietrytinės Lenkijos dalies, kur anksčiau veikė priešlėktuvinės sistemos „Patriot“.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai pabrėžia, kad šis dislokavimas yra daugiau nei techninė operacija, tai simbolinis žingsnis, rodantis tvirtą NATO narių įsipareigojimą kolektyvinei gynybai. Oro pajėgų atstovė pareiškė, kad vokiečių buvimas Lenkijoje yra aiškus įrodymas sąjungininkų vienybės ir bendro pasirengimo ginti bendrą oro erdvę. Tai taip pat sustiprina atgrasymo priemones, kurios svarbios siekiant išvengti galimų karinių incidentų.

Į Lenkiją atvyko ir papildomas karių kontingentas

Kartu su naikintuvais į Lenkiją išsiųsta ir apie 150 Vokietijos karių. Tarp jų, naikintuvų eskadrilės „Boelcke“ nariai, techninio palaikymo specialistai bei saugumo padaliniai. Jie nuo liepos 21 dienos atlieka vadinamosios „budinčiosios rotos“ funkcijas. 

Šios pajėgos yra parengtos greitai reaguoti į galimus oro erdvės pažeidimus ir užtikrinti, kad saugumas būtų išlaikytas bet kokiomis aplinkybėmis. Toks sprendimas leidžia veikti efektyviai net ir esant netikėtoms situacijoms.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos padėkojo Vokietijai už šią greitą ir konkrečią pagalbą. Oficialiuose pranešimuose pabrėžiama, kad tokios priemonės atspindi tvirtą pasitikėjimą tarp sąjungininkų bei gilią karinę partnerystę. 

Tai taip pat dar kartą įrodo, jog NATO šalys yra pasirengusios vieningai reaguoti į išorines grėsmes ir veikti koordinuotai, kad užtikrintų stabilumą regione.

Artėjančios karinės pratybos kelia rimtą susirūpinimą

Rugsėjį Rusija ir Baltarusija planuoja bendras strategines pratybas „Zapad 2025“, kurios, kaip teigia Baltarusijos pareigūnai, bus skirtos išbandyti modernius karinių veiksmų metodus, remiantis patirtimi, įgyta karo Ukrainoje metu. 

NATO šalyse tai vertinama kaip signalas, kad Maskva ir Minskas testuoja Aljanso budrumą ir pasirengimą. Tokios pratybos dažnai tarnauja ne tik treniruotei, bet ir demonstratyviai jėgos projekcijai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra pabrėžęs, kad jo šalis turi būti pasiruošusi blogiausiam scenarijui. Pasak jo, tiek Rusija, tiek Kinija, kaip prognozuoja Vakarų karinės institucijos, iki 2027 metų gali būti pasirengusios galimam konfliktui su Vakarais. 

Todėl Varšuva ne tik stiprina savo gynybinius pajėgumus, bet ir siekia tapti vienu iš pagrindinių NATO partnerių regione, pasirengusiu reaguoti į bet kokias grėsmes, kylančias iš Rytų.

Vokietijos sprendimas siųsti naikintuvus ir karius į Lenkiją yra ne tik atsakas į augančią įtampą, bet ir įrodymas, kad NATO yra gyvas, veikiantis gynybinis aljansas. Artėjant potencialiai provokuojančioms Rusijos ir Baltarusijos pratyboms, tokie veiksmai padeda stiprinti saugumą ir siunčia aiškią žinią, kad kolektyvinė gynyba yra reali ir veikia. Sąjungininkų vienybė tampa kertiniu akmeniu siekiant apsaugoti taiką ir stabilumą Europoje.