NASA išsikėlė ambicingus tikslus: kova dėl Mėnulio įžengė į branduolinį etapą, prasideda geopolitinė drama

Šįkart ketinama ne tik aplankyti Mėnulį bet ir sukurti nuolatinę bazę kurioje žmonės galėtų būti ilgą laiką. Laikinasis NASA vadovas įspėjo apie augančią konkurenciją su Kinija ir Rusija kurios taip pat vysto panašius planus. 

Jis teigė kad egzistuoja rizika jog šios šalys gali paskelbti uždaras zonas Mėnulyje jei jose pirmosios įdiegs infrastruktūrą. Tokios uždaros zonos apsunkintų kitiems dalyviams galimybes įsitvirtinti. Anot jo norint išsilaikyti šiame kosminiame lenktynių maratone Jungtinėms Valstijoms būtina turėti nuosavą energijos šaltinį o vien saulės energijos kai kuriose Mėnulio vietose gali neužtekti.

Planuojama kad Mėnulyje veiksiantis reaktorius turėtų generuoti ne mažiau kaip šimtą kilovatų galios. Tai būtų nedidelė tačiau pakankama galia palaikyti svarbiausias bazės funkcijas. NASA ypač domisi naujos kartos mažaisiais moduliniais reaktoriais kurie yra lengviau transportuojami ir montuojami palyginti su įprastais didelio galingumo įrenginiais.

Šis sprendimas būtų svarbus ne tik Mėnulio tyrimams bet ir būsimoms misijoms į Marsą bei kosminio saugumo klausimams. NASA jau kreipėsi į privačias įmones kviesdama teikti pasiūlymus reaktoriaus projektavimui. Toks atviras kvietimas rodo kad siekiama įtraukti kuo daugiau inovatyvių sprendimų kuriuos gali pasiūlyti ne tik valstybiniai bet ir komerciniai veikėjai.

Branduolinės energijos poreikis tampa neišvengiamas

Nors idėja naudoti branduolinę energiją Mėnulyje nėra nauja ji tampa vis aktualesnė kai kalbama apie ilgalaikį žmonių buvimą ten. NASA dar 2022 metais buvo paskyrusi lėšų trims skirtingiems reaktorių projektams. Tuo metu Kinija ir Rusija taip pat paskelbė apie planus pastatyti automatinę branduolinę elektrinę Mėnulyje iki 2035 metų.

Ekspertai pabrėžia kad dėl Mėnulio dienos ciklo kuris trunka apie keturias Žemės savaites o tai reiškia dvi savaites šviesos ir dvi savaites tamsos vien saulės baterijų neužtenka. Net ir nedidelė Mėnulio bazė reikalauja pastovaus ir patikimo energijos šaltinio todėl branduolinė energetika gali būti vienintelė išeitis užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą.

Vis dėlto tokie planai kelia ir nemažai klausimų. Vienas pagrindinių, tai kaip saugiai pervežti radioaktyviąsias medžiagas į kosmosą. Tai reikalauja specialių leidimų ir itin griežtų saugumo procedūrų tačiau anot mokslininkų tai yra įmanoma jei bus laikomasi visų standartų.

Be to vis garsiau kalbama kad dabartiniai planai labiau kyla iš tarptautinės konkurencijos nei iš nuoseklios mokslinės vizijos. Mokslininkai perspėja kad jei pagrindiniu motyvu taps geopolitiniai interesai o ne bendradarbiavimas gali būti prarasta galimybė pasiekti tikrą proveržį kosmoso tyrimuose.

Ar NASA suspės aplenkti konkurentus?

Nors ambicijos didelės išlieka klausimas ar NASA pavyks įgyvendinti savo tikslus per tokį trumpą laiką. Biudžeto mažinimas ir technologiniai iššūkiai gali tapti rimtais kliuviniais. 

Tačiau jei bus užtikrintas pakankamas finansavimas ir misijų skaičius programoje Artemis bus išlaikytas teoriškai įmanoma kad iki dešimtmečio pabaigos branduolinis reaktorius Mėnulyje iš tiesų pradės veikti. Kol pasaulis vis labiau įsitraukia į naują kosminį lenktynių etapą nuo energijos tiekimo sprendimų priklausys kas sugebės ne tik pasiekti Mėnulį bet ir likti jame ilgam. 

Branduolinė energetika gali tapti pagrindiniu faktoriumi nulemsiančiu kuri valstybė turės strateginį pranašumą ateities misijose. Šiandien dar daug nežinomųjų tačiau kryptis aiški, tai Mėnulis tampa ne tik mokslo bet ir geopolitikos arena.