Europoje plinta retas ir pavojingas virusas: specialistai skambina pavojaus varpais, situacija pavojinga

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad Graikijoje šis protrūkis buvo visiškai netikėtas. Tesalijos regione bei aplinkinėse teritorijose iki šiol nebuvo registruota nei ligos atvejų, nei užfiksuota viruso cirkuliacija tarp gyvūnų. Pirmasis užsikrėtęs asmuo, kaip manoma, virusą gavo per erkės įkandimą. 

Antrasis atvejis užfiksuotas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, įtariama, kad asmuo galėjo užsikrėsti prižiūrėdamas sergantį pacientą. Kol kas tikslus infekcijos perdavimo kelias vis dar aiškinamas.

Svarbu paminėti, kad tai pirmieji vietiniai susirgimo atvejai Graikijoje nuo 2008 metų, kai vienintelis toks atvejis buvo užregistruotas Trakijos regione, šalia Bulgarijos sienos. Tai leidžia manyti, kad virusas gali plisti ir tose teritorijose, kur anksčiau jo nebuvo, o tai kelia naujų grėsmių sveikatos apsaugos sistemai.

Ispanijoje ši liga nėra naujiena

Skirtingai nei Graikijoje, Ispanijoje Krymo - Kongo hemoraginis karščiavimas yra žinomas jau kurį laiką. Nuo 2016 metų iki šių dienų čia užfiksuota 16 ligos atvejų. Dauguma jų prasidėjo šiltuoju metų laiku, nuo balandžio iki rugpjūčio. Šiemet infekcijos atvejai nustatyti Salamankos regione. 

Tai rodo, kad virusas išlieka aktyvus, ypač vasarą, ir kelią grėsmę tose vietose, kur žmonės dažnai lankosi gamtoje ar dirba žemės ūkyje. Krymo - Kongo hemoraginis karščiavimas yra virusinė infekcija, kurios pagrindinis perdavimo šaltinis yra užsikrėtusios erkės. Tačiau liga gali plisti ir tarp žmonių, tiesiogiai kontaktuojant su infekuoto žmogaus krauju ar kitais kūno skysčiais. 

Tai reiškia, kad ypač rizikuoja sveikatos apsaugos darbuotojai, taip pat šeimos nariai, slaugantys sergantį žmogų. Ligos simptomai gali būti labai sunkūs. Pradžioje pasireiškia aukšta temperatūra, stiprūs raumenų skausmai, vėliau gali prasidėti vidinis arba išorinis kraujavimas. 

Būtent dėl šios priežasties mirtingumo lygis tarp užsikrėtusiųjų išlieka didelis, o pagalbos suteikimas turi būti kuo skubiau organizuojamas. Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra skelbia, kad visame pasaulyje kasmet užfiksuojama apie 10 - 15 tūkstančių šios ligos atvejų. Maždaug 500 iš jų baigiasi mirtimi. 

Tačiau tikrasis mastas gali būti dar didesnis, nes dalis susirgimų nėra oficialiai registruojami arba išvis nenustatomi, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse ar atokesnėse vietovėse.

Ką turėtų žinoti keliautojai?

Visuomenės sveikatos tarnybos ragina žmones būti itin atsargiais keliaujant į Graikijos ar Ispanijos kaimo vietoves. Rekomenduojama dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, naudoti priemones nuo erkių, vengti vaikščioti aukštoje žolėje ar miškuose be apsaugos priemonių. 

Taip pat svarbu iš karto kreiptis į gydytojus, jei po kelionės pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas ar kraujavimas.

Dėl ligos pavojingumo ir galimo plitimo masto svarbu nuolat stebėti situaciją, būti informuotiems apie kelionių rizikas ir laikytis prevencinių rekomendacijų. Tik bendromis pastangomis galima užkirsti kelią naujiems protrūkiams ir apsaugoti visuomenę nuo dar vienos rimtos sveikatos krizės.