Pavojaus signalas, kurio negalima ignoruoti: Rusijos grėsmė yra didesnė nei galvota, kam ruošiasi Kremlius?

Apie tai kalbėjo Ukrainos karo ekspertas Bohdanas Dolince, kuris interviu su „Unian“ agentūra teigė, kad Rusijai ne tik nesibaigia raketos, bet priešingai, jų kiekis nuolat didėja. Toks spartus ginkluotės kaupimas, pasak eksperto, gali būti susijęs su galimos konfrontacijos su NATO galimybe.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Rusija sugeba per mėnesį pagaminti nuo 50 iki 70 balistinių raketų „Iskander“, tai yra maždaug dvi raketos per dieną. Anksčiau gamybos apimtis buvo gerokai mažesnė, o pagrindinė to priežastis buvo trūkstamos komponentų tiekimo grandinės. 

Tačiau dabar, panašu, gamybos pajėgumai atstatyti ir veikia pilnu tempu. Nors raketos nėra paleidžiamos kasdien, tai daroma strategiškai, siekiant tiek atakuoti tikslinius objektus Ukrainoje, tiek ir išlaikyti rezervą ateities operacijoms. 

Ukrainos karinė žvalgyba praneša, kad dėl intensyvių smūgių per pastaruosius mėnesius „Iskander-M“ raketų atsargos buvo išnaudotos beveik per pusę. Visgi, jei karas tęsis iki 2026 metų pabaigos, Rusija turėtų galimybę ne tik atstatyti, bet ir padvigubinti arba net patrigubinti turimą arsenalą.

Išdėstytos raketų sistemos prie Ukrainos sienos

Ekspertas B. Dolince taip pat atskleidė, kad netoli Ukrainos sienos Rusija jau yra dislokavusi mažiausiai 60 „Iskander“ raketų paleidimo įrenginių. Tai laikoma ne tik taktiniu žingsniu, bet ir simboliniu grasinimu, ne tik Ukrainai, bet ir NATO šalims. 

„Iskander“ raketos gali pasiekti daugumą Europos teritorijų ir, svarbiausia, yra pajėgios nešti branduolinius užtaisus.

Dar viena pavojinga Rusijos korta

Be „Iskander“, Rusija turi ir dar vieną strateginį ginklą – hipergarsines „Kindžał“ raketas. Kaip nurodo B. Dolince, Kremliaus arsenale šiuo metu saugoma mažiausiai 100 šių raketų vienetų. Tai pavojinga ginkluotė, nes jos greitis siekia net Mach 10, tai yra apie 12 000 km/h, o veikimo nuotolis siekia iki 2 000 kilometrų. 

„Kindžał“ raketos gali būti paleidžiamos tiek nuo naikintuvų MiG-31K, tiek nuo Tu-22M3 bombonešių. Jos pajėgios nešti tiek konvencinius, tiek branduolinius užtaisus.

Dėl didelio greičio ir manevringumo ore, „Kindžał“ yra beveik neįmanoma perimti su šiuo metu egzistuojančiomis priešraketinės gynybos sistemomis. 

Toks technologinis pranašumas leidžia Maskvai tvirtinti, kad ši raketa gali būti naudojama strateginio smūgio tikslams, prieš oro uostus, komandinio valdymo centrus, energetikos infrastruktūrą ar kitus kritinius objektus.

Ką šios raketos reiškia gynybos požiūriu?

Tiek „Iskander-M“, tiek „Kindžał“ yra itin pavojingos ir strategiškai svarbios ginkluotės sistemos, kurios suteikia Rusijos kariuomenei galimybę greitai ir taikliai smogti tolimiems taikiniams. 

„Iskander“ sistemą sudaro mobilios paleidimo platformos, galinčios judėti sausuma ir greitai pakeisti pozicijas. Raketa skrieja iki 500 km nuotoliu (neoficialiai – net iki 2 000 km) ir gali nešti iki 700 kg svorio kovinį užtaisą.

Svarbiausias „Iskander-M“ pranašumas – trajektorijos kaita skrydžio metu, dėl kurios ji tampa itin sunkiai numušiama. Tai viena svarbiausių šiuolaikinių Rusijos karinės strategijos dalių, kuri užtikrina greitus, tikslius smūgius be išankstinio įspėjimo.

Tuo tarpu „Kindžał“, įkūnijantis naujos kartos hipergarsinių ginklų kategoriją, yra laikomas vienu iš Kremliaus atsakų į Vakarų karinės technikos pranašumus. 

Rusijos valdžia ne kartą viešai pabrėžė, kad šios raketos, savo gebėjimais apeiti priešraketines sistemas, yra kertinis elementas jų kariniame arsenale.

Signalas, kurio negalima ignoruoti

Pastarieji duomenys aiškiai parodo, kad Rusija ne tik neblėsta, bet aktyviai ruošiasi galimam ilgalaikiam konfliktui. Tiek „Iskander“, tiek „Kindžał“ ne tik kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai, bet ir siunčia signalą visai Europai – Maskva nenusiteikusi stabdyti ginklavimosi. 

Kuo ilgiau tęsis karas, tuo daugiau bus sukaupta strateginės ginkluotės, o tai reikš naują iššūkį Vakarų saugumo politikai.