Trumpo iškeltas ultimatumas atskleidė Kremliaus planus: pasakė, kas iš tikrųjų laukia Ukrainos

Tuo metu Ukrainos pusėje nusiteikimas kitoks. Nors fronto linijoje jaučiamas spaudimas, o rusų atakos tęsiasi ir ore, ir žemėje, Kijevas nesitiki, kad Maskva per šį laikotarpį padarys esminę pažangą. Nepaisant ribotų resursų ir gyvosios jėgos trūkumo, Ukrainos gynyba laikosi.

Kremlius toliau kelia tas pačias sąlygas, kurias Ukraina ir jos sąjungininkai atmetė jau seniai – reikalaujama atsisakyti NATO siekių, pasitraukti iš okupuotų teritorijų ir sumažinti ginkluotąsias pajėgas.

Kremlius spaudžia Donbase

Didžiausias rusų aktyvumas šiuo metu fiksuojamas Donbase, ypač ties Pokrovsko ir Kostiantynivkos kryptimis. Rusų kariuomenė stengiasi apsupti šiuos miestus, atskirti Ukrainos pajėgas ir atverti kelią tolesniam puolimui į Slovjanską bei Kramatorską. 

Užėmus šiuos miestus, Kremliui atsivertų galimybė užbaigti Donbaso okupaciją. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, kitas galimas tikslas – Dnipro miestas. 

Vis dėlto ekspertai skeptiški, nes rusams trūksta žmonių ir logistikos, kad surengtų tikrą proveržį šia kryptimi. Panaši situacija ir Zaporižios bei Chersono srityse – jokių ženklų, kad Rusija čia galėtų pradėti plataus masto puolimą.

„Buferinė zona“ Sumoje ir taktiniai manevrai prie sienos

Rytinėje sienos pusėje, Sumo srityje, Rusija sugebėjo užimti kelis kaimus. V. Putinas tokį puolimą vadina „buferinės zonos kūrimu“, kuris esą būtinas Rusijos teritorijų saugumui. Tačiau Sumo miestas, nors ir yra vos už 30 kilometrų nuo sienos, šiuo metu tiesioginiu puolimu negrasinamas.

Analitikai mano, kad šios atakos labiau simbolinės ir taktiniam spaudimui skirtos priemonės nei tikras planas užimti naujus miestus. 

Kaip viena iš galimybių vertinamas teritorinis mainų scenarijus, kai laikinas teritorijų užėmimas būtų naudojamas kaip derybų svertas.

Rusija spaudžia iš visų pusių

Ukrainos karinė vadovybė teigia, kad rusų puolimas neturi strateginio proveržio, tačiau jis alinantis. Nuolatiniai lokaliniai puolimai ir artilerijos atakos vargina ukrainiečių gynybą. 

Todėl pastaruoju metu pagrindinė ginkluotė tapo bepiločiai orlaiviai, būtent jie padeda sekti rusų pajėgas, naikinti techniką ir išlaikyti pozicijas.

Net rusų karo ekspertai pripažįsta, kad dronų panaudojimas yra viena iš priežasčių, kodėl Ukraina vis dar atsilaiko. 

Pasak analitikų, Kremlius stengiasi spausti iš visų pusių, frontas, oro smūgiai, infrastruktūros naikinimas – visa tai skirta ne tiek teritorinei plėtrai, kiek bandymui „pralaužti“ Ukrainos gynybos sistemą kaip organizmą.

Vakaruose – viltys ir nerimas

Tuo pat metu Ukrainos vadovybė vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl stringančio Vakarų pagalbos tempo. Ypač dėl to kaltinamos JAV – dėl vėlavimų tiekimai sumažėjo, o tai paveikė Ukrainos artilerijos intensyvumą rytų fronte. Kai kuriuose ruožuose teko stabdyti aktyvius veiksmus.

Nors tiesioginio ginkluotės finansavimo Trumpo administracija nežada, siūlomas alternatyvus modelis, kad Europos šalys pirktų amerikietiškus ginklus ir perduotų Ukrainai. Svarbiausias poreikis šiuo metu – oro gynybos sistemos „Patriot“.

Analitikai sutaria, jei Europa greitai mobilizuos resursus ir išnaudos JAV ginkluotės kanalus, Ukraina gali atlaikyti net ir intensyvėjantį vasaros spaudimą. Tačiau bet koks delsimas ar parama „lašu po lašo“ gali kainuoti per brangiai, tiek gyvybėmis, tiek teritorija.