Prisijunkite
Prisijunkite
2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, istorikai ir politikai vis dažniau prisimena Holodomorą – dirbtinai sukeltą badą, kuris 1932–1933 metais nusinešė milijonus ukrainiečių gyvybių.
Tai buvo vienas žiauriausių sovietinio režimo nusikaltimų, bet daugelis pasaulio šalių vis dar apie jį žino per mažai. Kodėl? Ką tai sako apie istorijos interpretacijas ir geopolitiką?
Holodomoras – tai masinis badas, kurį 1932–1933 metais sukėlė Sovietų Sąjungos vadovybė, ypač Josifas Stalinas, siekdamas palaužti Ukrainos pasipriešinimą kolektyvizacijai ir sovietinei valdžiai.
Kodėl Ukrainoje kilo badas?
Šių priemonių rezultatas – nuo 3,5 iki 7 milijonų mirčių. Kai kuriuose kaimuose žuvo visi gyventojai, o žmonės buvo priversti maitintis žole, žievėmis ar net griebtis kanibalizmo.
Šis klausimas vis dar sukelia diskusijų, bet daugelis istorikų ir valstybių Holodomorą pripažįsta genocidu.
Genocidas pagal tarptautinę teisę – tai sąmoningas bandymas sunaikinti tautinę, etninę ar religinę grupę. Sovietų valdžia, atimdama iš ukrainiečių maistą ir ribodama jų galimybes išgyventi, veikė būtent šia kryptimi.
„Holodomoras buvo ne tik socialinė tragedija, bet ir sąmoningas Maskvos bandymas sunaikinti Ukrainos nepriklausomybės siekius. Tai buvo genocidas, nes buvo nukreiptas prieš tautą“, – drąsiai įvardina istorikas.
Šiandien Holodomorą genocidu pripažino daugiau nei 30 valstybių, tarp jų Lietuva, Kanada, JAV ir Lenkija. Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, vis dar atsisako tai pripažinti, vadindamos jį bendru Sovietų Sąjungos badmečiu.
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl ši tragedija liko šešėlyje:
Sovietų propaganda. Sovietų valdžia aktyviai slėpė Holodomoro įrodymus, neleido užsienio žurnalistams apie tai rašyti ir naikino dokumentus.
Vakarų tylėjimas. Kai kurios Vakarų šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ar JAV, nenorėjo bloginti santykių su Sovietų Sąjunga, todėl Holodomoro tema buvo patogiai nutylima.
Žurnalistų manipuliavimas. Tuo metu dirbęs „New York Times“ korespondentas Walter Duranty sąmoningai melavo apie situaciją Ukrainoje, skleisdamas sovietų propagandą ir neigdama badą.
Dominuojantis Antrojo pasaulinio karo naratyvas. Dauguma istorinių tyrimų buvo sutelkti į nacių nusikaltimus, o sovietiniai nusikaltimai liko nežinomi.
Tik po Sovietų Sąjungos žlugimo tiesa apie Holodomorą pradėjo sklisti plačiau. Ukrainai tapus nepriklausoma, pradėti tyrimai, atskleisti archyviniai dokumentai, pastatyti memorialai aukoms atminti.
2022 metais Rusija vėl ėmėsi agresijos prieš Ukrainą – šį kartą kariniais veiksmais. Ši situacija turi daug istorinių paralelių su Holodomoru:
Ukraina šiandien kovoja ne tik už savo teritoriją, bet ir už teisę egzistuoti kaip tauta. Tai primena, kodėl Holodomoro istorija yra tokia svarbi ir kodėl pasaulis neturėtų jos ignoruoti.
Siekiant užtikrinti, kad Holodomoras nebūtų pamirštas, svarbu:
Holodomoras – ne tik praeities tragedija, bet ir perspėjimas ateičiai. Kol Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, pasaulis negali sau leisti užmerkti akių p
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti