Ši diena amžiams pakeitė pasaulio istoriją: šokiruojanti akimirka, kuri pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių

Per kelias akimirkas žuvo apie 80 tūkst. žmonių. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 9 dieną, kita, šįkart plutoninė, bomba nukrito ant Nagasakio ir nusinešė dar apie 40 tūkst. gyvybių. Skaičiuojama, kad dėl radiacijos ir ilgalaikių sprogimų padarinių bendras aukų skaičius galėjo viršyti 200 tūkst..

JAV vyriausybė dar 1940 metais nusprendė pradėti tyrimus dėl branduolinio ginklo kūrimo, o šalies įsitraukimas į Antrąjį pasaulinį karą pavertė šią iniciatyvą itin slaptu „Manhatano projektu“. 

Bombos buvo kuriamos naudojant du pagrindinius elementus – uraną-235 ir plutonį-239. Pagrindiniai darbai vyko Los Alamose, vadovaujant J. Robertui Oppenheimeriui, kur buvo sprendžiama, kaip šiuos medžiagų tipus paversti realiu ginklu. 

1945 metų liepos 16 dieną Alamogorde, Naujojoje Meksikoje, įvyko pirmasis sėkmingas branduolinio ginklo bandymas, plutoninės bombos sprogimas, žinomas kaip „Trinity“ testas.

Sprendimas panaudoti atominę bombą

Nepaisydamas dalies kariuomenės vadų ir mokslininkų etinių abejonių, JAV prezidentas Harry Trumanas 1945 metų vasarą nusprendė panaudoti atominį ginklą. 

Jam įtakos turėjo valstybės sekretoriaus Jameso Byrneso argumentai, kad toks žingsnis ne tik greičiau užbaigtų karą, bet ir sustiprintų JAV pozicijas pokario pasaulyje.

Hirošima ir Nagasakis – sunaikinimo simboliai

Hirošima, kurioje gyveno apie 350 tūkst. žmonių, buvo svarbus pramonės ir karinis centras. Rugpjūčio 6 dienos rytą, 8 val. 15 min., bomba „Little Boy“ sprogo 600 metrų aukštyje virš miesto centro. Jos sprogimo galia prilygo 12–15 tūkst. tonų trotilo, o per kelias sekundes buvo sunaikinta apie penki kvadratiniai kilometrai miesto teritorijos.

Antrasis smūgis buvo suduotas rugpjūčio 9-ąją, 11 val. 02 min., kai „Fat Man“ buvo numesta ant Nagasakio. Nors ši bomba buvo galingesnė kalnų apsupta slėnio topografija apribojo sunaikinimo plotą iki maždaug 2,6 kvadratinių kilometrų.

Padariniai ir Japonijos kapituliacija

Rugpjūčio 15 dieną imperatorius Hirohito pirmą kartą kreipėsi į tautą per radiją, pranešdamas apie besąlyginę kapituliaciją. Oficialus kapituliacijos aktas buvo pasirašytas rugsėjo 2 dieną JAV karo laive „USS Missouri“, ir Antrasis pasaulinis karas pasibaigė.

Tikslaus aukų skaičiaus nėra iki šiol. Skaičiuojama, kad Hirošimoje galėjo žūti nuo 70 iki 135 tūkst. žmonių, o Nagasakyje nuo 60 iki 80 tūkst., įskaitant tiek tuos, kurie žuvo iš karto, tiek mirusius vėliau dėl radiacijos poveikio.

Hirošimos ir Nagasakio bombardavimas iki šiol išlieka vienu labiausiai diskutuojamų ir kontroversiškų XX amžiaus istorijos įvykių. Šių tragedijų metinės primena, kokią milžinišką ir pražūtingą galią turi branduolinis ginklas, ir kodėl jo panaudojimas visada kelia moralines, politines bei humanitarines dilemas.