Ukrainiečiai atskleidžia šokiruojančią realybę: į Kremlių ir toliau plūsta prekės iš ES, skamba pavojaus varpai

Šie bepiločiai kasdien naudojami atakoms prieš Ukrainą, o jų konstrukcijose rasta daug vakarietiškos kilmės detalių, nuo mikroprocesorių iki optinių sistemų.

Paroda buvo suorganizuota bendradarbiaujant su Ukrainos karinėmis žvalgybos tarnybomis ir skirta parodyti JAV vyriausybei, kaip ES kilmės komponentai patenka į Rusijos ginkluotę. Ukrainos pusė pateikė realius įrodymus, iš sunaikintų dronų išimtas dalis su vakarietiškų kompanijų žymėjimais. 

Pasak ukrainiečių, be šių dalių Rusija negalėtų tokiais kiekiais gaminti „Shahed-136“ tipo dronų, kurie šiuo metu kelia rimtą grėsmę šalies infrastruktūrai ir civiliams.

Masinė grėsmė

Dar metų pradžioje Rusijos pajėgos vienu metu paleisdavo apie 300 dronų. Dabar skaičius artėja prie 730, o rudenį, anot ekspertų, galime sulaukti net 1 000 bepiločių per vieną naktį. Tai reikštų milžinišką išbandymą Ukrainos oro gynybai, kuri gali tiesiog nepajėgti atremti tokio masto atakos. 

Šie dronai – tai pigi, bet itin pavojinga grėsmė, nes jie geba naikinti ne tik infrastruktūrą, bet ir gyvenamuosius pastatus.

Didelė problema yra tai, kad šie dronai pagaminti naudojant civilinius, plačiai prieinamus komponentus. Tai mikroprocesoriai, čipai, sensoriai – dauguma jų gaminami Vakarų valstybėse. Oficialiai jų eksportas į Rusiją uždraustas, tačiau tiekimai vyksta per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. 

Šios šalys veikia kaip tarpininkės, apeinančios sankcijas. Pagal tarptautinių tyrimų organizacijų duomenis, daugiau nei 70 proc. komponentų, rastų sudaužytuose dronuose, buvo vakarietiškos kilmės.

Vokietija ir Nyderlandai tarp pagrindinių tiekėjų

Pavyzdžiui, Vokietijos kompanijų, tokių kaip „Infineon“ ir „Bosch“, komponentai buvo rasti navigacinėse ir valdymo sistemose. Nyderlandų įmonė „NXP Semiconductors“ – viena dažniausiai aptinkamų gamintojų, kurių produkcija pasiekia Rusiją per tarpininkus. 

Net Čekijoje pagamintos detalės buvo aptiktos ryšio sistemose. Tai reiškia, kad net smulkūs gamintojai prisideda prie Rusijos karo veiksmų, nors tiesiogiai jų sprendimų tai neapima.

Dar daugiau problemų

Prancūzija, Belgija, Italija, Ispanija – visos jos vienaip ar kitaip figūruoja tiekimo grandinėse. Dauguma šių dalių pasiekia Rusiją net nepažeidžiant tiesiogiai įstatymų, jos eksportuojamos legaliai, tačiau galutinis jų kelias dažnai veda į Rusiją arba Iraną. 

Tokių schemų išaiškinimas tampa vis didesniu iššūkiu ES ir NATO žvalgybai.

2023 metų pabaigoje priimtas jau 12-asis sankcijų paketas, stiprinantis kontrolę ir griežtinantis atsakomybę už sankcijų apeidinėjimą. Tačiau kol kas realių pokyčių yra labai mažai. 

Vokietija ir Nyderlandai tik pradėjo tyrimus dėl savo įmonių, kurios dažnai neigia žinojusios, kur atsiduria jų produkcija. Tai iškelia klausimą, ar pakanka tikėtis, kad verslas pats elgsis etiškai, kai akivaizdu, kad pelnas vis dar nugali principus?

„Shahed-136“ yra pigi, bet pavojinga ginkluotė

Šie dronai pasižymi paprasta konstrukcija, bet dideliu veikimo atstumu ir galia – jų sprogmenų galvutės gali sverti iki 50 kilogramų. Jie skirti infrastruktūros naikinimui, bet jau ne kartą smogė gyvenamiesiems rajonams.

Vieno tokio drono savikaina siekia apie 40 tūkst. JAV dolerių, tai yra gerokai pigiau nei dauguma raketų. Dėl to Rusijai tokia taktika tampa ypač naudinga – pigūs, bet efektyvūs smūgiai, keliantys galvos skausmą net pažangiausiai oro gynybai.

Visa ši situacija – ne tik techninė, bet ir moralinė. Kai Vakarai remia Ukrainą humanitarine ir karine pagalba, o tuo pačiu netiesiogiai tiekia komponentus Rusijos ginklams, tai diskredituoja visą pagalbos sistemą. 

Ukraina šaukia, jog Europa privalo sustabdyti šį eksportą, nes kitaip Rusijos bepiločiai nesibaigs. Ir kiekviena nesustabdyta mikroschema, o tai potenciali grėsmė gyvybei Ukrainos miestuose.