Pavojus nacionaliniam saugumui: slaptų dokumentų išmetimas į sąvartyną sukėlė didžiulį skandalą

Žurnalistai gavo šimtus puslapių su techniniais aprašymais, dislokavimo schemomis, karių sąrašais bei net instrukcijomis, kaip elgtis karo atveju. Dalis dokumentų buvo suplėšyti, tačiau reikšminga jų dalis išliko visiškai nepažeista.

Nors redakcija negali visiškai patvirtinti, kad dokumentai tikrai buvo rasti sąvartyne, tai toli gražu nėra pirmas kartas, kai slaptos karinės bylos išeina už armijos kontrolės ribų. Tai kelia klausimų apie informacijos saugumo lygį šalies viduje.

„Atominė bomba“ nacionaliniam saugumui

Buvęs „Eurocorps“ vadas generolas Jaroslawas Gromadzinskis viešai pavadino šią situaciją „atomine bomba“ Lenkijos saugumui. Jis akcentavo, kad toks įvykis parodo giluminę kariuomenės struktūros netvarką. Jo teigimu, visi tokio tipo dokumentai privalo būti sunaikinami komisijos sprendimu arba saugomi specialiose archyvavimo sistemose, o ne paliekami atvirai prieinamoje vietoje.

Tarp dokumentų yra itin jautrios informacijos, kuri galėtų sudominti užsienio žvalgybą. Viename jų aprašyta tiksli sprogmenų sandėlių konstrukcija, naudojamos medžiagos, sienų storis, stogo struktūra – visa tai be jokio slaptumo žymėjimo. Tokie duomenys iš esmės atveria kelią potencialiems išpuoliams ar sabotažui.

Kituose dokumentuose pateikiama detali žemėlapių medžiaga – pažymėti visi kariniai pastatai, geležinkelio linijos, transporto maršrutai, net signalų sistema avarijų ar karo atveju. Kai kurios schemos atskleidžia net pavojingų zonų ribas kiekviename sandėlyje.

Evakuacijos ir pratybų planai – prieinami bet kam

Ypač pavojingi tie dokumentai, kuriuose aprašytas šaudmenų evakuacijos planas karo atveju. Juose nurodomas tikslių šaudmenų kiekis, rūšys, svoriai, transportavimo keliai, apsaugos sistema bei aliarmo procedūros.

Be to, dokumente „Meldunek“ nurodytas depų pasiruošimo lygis tiek taikos, tiek karo metu – jame pateikiamas karių skaičius, ginklų rūšys, logistiniai pajėgumai ir atsargos. Kai kuriose bylose aprašytos pratybų procedūros, karių dislokavimas, ryšio priemonių naudojimas, apsaugos metodai bei techninė priežiūra.

Tai rodo, kad ne tik saugumo spragos egzistuoja, bet ir tai, kad išslaptinta informacija buvo tiesiog palikta tokioje formoje, kad ją galėjo rasti bet kas – nuo benamio iki užsienio agento. Ir dar daugiau – dokumentuose įvardinti konkretūs žvalgybos pareigūnai ir atsakingi karininkai.

Asmens duomenų nutekėjimas – ironija ar aplaidumas?

Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad tarp rastų dokumentų yra išsamus sąrašas visų sandėlio darbuotojų. Įtraukti ne tik karininkai, bet ir civiliai darbuotojai, įskaitant tuos, kurie turi prieigą prie elektroninių dokumentų valdymo sistemų.

Išskirtinai ironiška tai, kad viename iš rastų dokumentų pateiktas sąrašas asmenų, kurie buvo supažindinti su asmens duomenų apsaugos politika – taigi, žmonės, kurie teoriškai turėjo saugoti informaciją, netyčia tapo pažeidimo dalimi.

Tai ne tik pažeidžia nacionalinius įstatymus, bet ir ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), todėl tikėtina, kad situacija turės teisinių pasekmių ir tarptautiniu lygiu.

Oficialūs atsakymai kelia daugiau klausimų nei atsakymų

2-oji regioninė logistikos bazė, atsakinga už minėtą sandėlį, teigė, kad redakcija neteisėtai padarė dokumentų kopijas, o originalai esą jau sunaikinti arba archyvuoti. Tačiau žurnalistai pastebi, kad daug dokumentų turi originalius antspaudus, parašus bei identifikacinius numerius, o tai kelia abejonių dėl oficialios versijos patikimumo.

Jeigu dokumentai būtų archyvuoti, jie negalėtų būti rasti tarp šiukšlių. Jeigu būtų sunaikinti – negalėtų būti išlikę tokios geros būklės. Vadinasi, kažkas informacijos valdyme įvyko labai neteisingai – ir tai ne pavienis atvejis, o platesnės sistemos gedimo simptomas.

Nacionalinio saugumo pamokos

Šis atvejis iškelia labai aiškų klausimą – kiek dar yra neskelbtos ar slaptos informacijos, kuri gali netyčia arba dėl aplaidumo atsidurti viešumoje? Ir kiek efektyvi yra dabartinė sistema, kuri turėtų apsaugoti nuo tokių nutekėjimų?

Nors kol kas nėra žinių, kad dokumentai būtų patekę į priešiškų valstybių rankas, pats faktas, kad jie buvo rasti sąvartyne, kelia pavojų. Tai taip pat gali pakenkti Lenkijos, kaip NATO narės reputacijai, ypač tokiu laikotarpiu, kai saugumas visoje Europoje yra vienas pagrindinių prioritetų.

Generalinis štabas kol kas nesiūlo konkrečių sprendimų, bet ekspertai jau ragina skubiai reformuoti dokumentų archyvavimo ir sunaikinimo procesus. Laikmečiu, kai kiekviena klaida gali tapti tarptautiniu incidentu, tokios situacijos tiesiog negali būti ignoruojamos.