Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Rudenį gali prasidėti lemtingas puolimas, Kremlius siunčia labai aiškius pavojaus signalus Ukrainai
Pastarosiomis dienomis Ukraina patyrė dar vieną itin skaudų Rusijos smūgį. Į Kijevo centrą nutaikytas raketų atakas ne tik sukrėtė gyventojus, bet ir parodė naują Kremliaus strategijos etapą.
Pasak Ukrainos generolo Serhijaus Kryvonoso, tokie veiksmai yra aiškus ženklas, kad artėja didesnio masto puolimas, kurį Maskva planuoja įgyvendinti rudenį. Generolas pabrėžia, jog Rusija vis labiau siekia pademonstruoti savo galią ir spausti Ukrainą tiek karinėmis, tiek psichologinėmis priemonėmis.
Atakos prieš valstybės institucijų pastatus, tarp jų ir Ministrų Kabineto kompleksą, rodo, kad Kremlius pasirengęs eiti iki galo ir pasitelkti masinio teroro taktiką. Ši nauja kryptis siunčia aiškią žinutę, kad Rusija nori kuo greičiau užbaigti karą savo naudai.
Situaciją apsunkina ir tai, jog Ukrainos miestai vis dažniau tampa raketų bei dronų taikiniais. Pasitelkiant įvairius ginklus, nuo „Iskander“ raketų iki Irano gamybos dronų, Maskva siekia išsekinti Ukrainos gynybą ir sukelti visuomenėje baimę. Tai kelia rimtą nerimą ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje.
Naujausias atakas patyrę miestai
Per paskutinį savaitgalį Rusijos kariuomenė surengė koordinuotus smūgius keliems dideliems Ukrainos miestams. Raketos krito Zaporožėje, Krivyj Rihe, Odesoje ir sostinėje Kijeve. Ukrainos kariuomenės duomenimis, iš viso panaudota daugiau nei aštuoni šimtai dronų bei įvairių tipų raketų. Tarp jų buvo devyni sparnuotieji „Iskander-K“, keturios balistinės „Iskander-M“ raketos bei šimtai dronų, vadinamų „Šahed“, kurie naudojami kaip smogiamieji ir klaidinantys taikiniai.
Ypatingą rezonansą sukėlė smūgis į Ministrų Kabineto pastatą Kijeve. Raketos pataikė į aukštesnius aukštus ir sukėlė didelį gaisrą. Tai pirmas kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai Rusija nusitaikė į tokio lygio valstybės institucijos pastatą. Šis įvykis rodo, kad Maskva pereina prie kitokio karo metodo, kuris orientuotas ne tik į fronto liniją, bet ir į valstybės valdymo simbolius.
Tokie smūgiai turi ne tik fizinį, bet ir simbolinį poveikį. Atakuodama pačius svarbiausius administracinius objektus, Rusija siunčia signalą apie savo ketinimus destabilizuoti Ukrainos valstybingumą ir sukelti gyventojų paniką. Tai gali būti naudojama kaip spaudimo priemonė prieš Ukrainos vadovybę, siekiant priversti ją sutikti su nepalankiomis sąlygomis.
Generolo Kryvonoso perspėjimai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Serhijus Kryvonosas viešai pabrėžė, kad padėtis tampa itin grėsminga. Jo nuomone, Maskva suvokia, jog karo vilkinimas jai ekonomiškai nenaudingas, todėl pasirinkta strategija remiasi masiniais išpuoliais ir teroro taktika. Generolas įsitikinęs, kad tokie veiksmai yra dalis vieningo plano pradėti rudens puolimą keliuose fronto ruožuose.
Pasak jo, artimiausiomis dienomis galima tikėtis dar daugiau atakų prieš Ukrainos miestus. Tuo pačiu metu galimas konflikto paaštrėjimas tam tikrose fronto dalyse, kur Rusija gali bandyti pralaužti gynybą ir įgyti pranašumą. Kryvonosas pridūrė, jog Maskvos tikslas yra pasiekti bent tam tikrų rezultatų iki rudens, kad tai galėtų būti panaudota tiek vidaus propagandoje, tiek galimuose būsimuose derybų scenarijuose.
Vis dėlto generolas pažymi, kad kol kas Kremlius jokių realių derybų galimybių nesvarsto. Vladimiras Putinas ignoruoja tarptautinės bendruomenės kvietimus sėsti prie derybų stalo, o savo veiksmus grindžia jėgos demonstravimu. Toks elgesys rodo, jog Rusija pasiryžusi tęsti agresiją, nepaisant augančio spaudimo iš išorės.
Strateginės pasekmės Ukrainai ir pasauliui
Šie įvykiai rodo naują karo etapą, kuriame Rusija siekia dar labiau įbauginti Ukrainos visuomenę ir sukelti nepasitikėjimą valdžia. Atakos prieš strateginius pastatus gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes jos smogia ne tik fizinei infrastruktūrai, bet ir šalies moralei. Tai ypač svarbu suvokti dabar, kai Ukraina ruošiasi ilgam ir sunkiam rudens sezonui.
Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė susiduria su dilema, kaip toliau reaguoti į Maskvos veiksmus. Nors pagalbos paketai ir ginklų tiekimas tęsiasi, didėjantis išpuolių mastas verčia permąstyti paramos apimtis ir formas. Ukrainai reikalinga ne tik ginkluotė, bet ir politinė parama, galinti sustiprinti jos pozicijas tarptautinėje arenoje.
Generolo Kryvonoso perspėjimai tampa aiškiu signalu, kad šis ruduo gali būti lemiamas karo eigoje. Jei Rusijai pavyks pasiekti bent dalinę sėkmę, tai gali apsunkinti Ukrainos galimybes ateityje. Todėl artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs tiek fronto linijoje, tiek diplomatiniuose kabinetuose, kur sprendžiama ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumo ateitis.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti