Rumunija pradėjo tyrimą dėl buvusio Moldovos žvalgybos vadovo, įtariamas valstybės išdavyste

Alexandru Balan, kuriam dabar 47 metai, anksčiau užėmė pavaduotojo pareigas Moldovos Informacijos ir saugumo tarnyboje (SIS). Rumunijos prokurorai teigia, kad nuo 2024 metų jis aktyviai bendradarbiavo su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis, perduodamas konfidencialią informaciją, kuri galėjo būti panaudota prieš regioninius Europos Sąjungos saugumo interesus.

Tyrimą vykdo DIICOT – Rumunijos organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimų direktoratas. Pareigūnai nurodo, kad byla susiformavo remiantis bendromis operacijomis ir keitimosi informacija su kitų šalių žvalgybos tarnybomis – tarp jų paminėtos Lenkija, Vengrija, Čekija ir pati Moldova.

Svarbus tarptautinis bendradarbiavimas

DIICOT savo oficialiame pranešime nurodė, kad rugsėjo 8 dieną buvo oficialiai iškviestas į apklausą 47 metų įtariamasis, kuris tuo metu jau buvo žinomas kaip buvęs aukšto rango pareigūnas Moldovos žvalgybos struktūroje. Tyrimas nukreiptas į veiklą, kuri vertinama kaip išdavystė – pasak prokurorų, slaptos informacijos perdavimas vyko ne vienkartinai, o nuolatiniu pagrindu.

Remiantis šiuo metu prieinama informacija, Balan susitiko su Baltarusijos KGB pareigūnais mažiausiai du kartus, o šie susitikimai vyko Budapešte. Įtariama, kad jų metu buvo ne tik perduodami dokumentai, bet ir derinami tolesni veiksmai, galimai vyko finansiniai atsiskaitymai už suteiktas paslaugas.

Tokie faktai kelia rimtą nerimą visoje Europoje, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius. Ne vieną kartą Europos Sąjungos šalys viešai apkaltino Rusiją ir Baltarusiją vykdant hibridinio karo veiksmus, tarp kurių minimos kibernetinės atakos, dezinformacijos kampanijos ir šnipinėjimas.

Grėsmė regioniniam stabilumui

Balan atvejis rodo, kaip lengvai strateginė informacija gali būti nutekinta net iš institucijų, kurios sukurtos siekiant užtikrinti saugumą. Moldovos Informacijos ir saugumo tarnyba (SIS) pastaraisiais metais susiduria su iššūkiais, susijusiais su vidaus lojalumu ir galimu Rusijos ar Baltarusijos įtakos stiprėjimu.

Nors Moldova oficialiai siekia artimesnio ryšio su Europos Sąjunga, šalies viduje vis dar veikia stiprios prorusiškos jėgos, kurios gali daryti įtaką instituciniams sprendimams ar net veikti sabotažo principais. Tai kelia papildomų iššūkių Rumunijai, kaip kaimynei, turinčiai glaudžius ryšius tiek politiniu, tiek energetiniu ir kultūriniu lygmeniu.

Dėl šių priežasčių Rumunijos valdžia ėmėsi veiksmų, kurie ne tik apima tyrimą prieš konkretų asmenį, bet ir rodo didesnį norą sustiprinti sienos apsaugą bei bendradarbiavimą su Europos partneriais. DIICOT pabrėžia, kad šis tyrimas bus vykdomas kruopščiai, bet be kompromisų – valstybės išdavystė vertinama kaip vienas rimčiausių nusikaltimų.

Hibridinio karo šešėlyje

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Europos valstybės vis labiau pabrėžia hibridinio karo grėsmę. Šio karo pobūdis skiriasi nuo tradicinių karinių veiksmų – čia dominuoja informacijos manipuliavimas, vidinės dezinformacijos kampanijos, energetinės krizės kurstymas bei šnipinėjimo operacijos, kurios dažnai slepiamos po diplomatine priedanga.

Rumunijos žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo apie augantį priešiškų valstybių aktyvumą regione. Balan atvejis, nors ir unikalus dėl jo buvusių pareigų, nėra vienintelis. Jau anksčiau buvo užfiksuoti bandymai infiltruotis į Rumunijos kariuomenės ar energetikos infrastruktūros informacines sistemas.

Kyla klausimas, kiek dar tokių atvejų gali būti neatskleista. Jei buvęs SIS pareigūnas galėjo veikti beveik dvejus metus perdavinėdamas informaciją, tai tik įrodo, kad žvalgybos struktūros privalo peržiūrėti savo vidaus saugumo procedūras ir bendradarbiauti su sąjungininkais ne tik informacijos lygmeniu, bet ir realių veiksmų srityje.

Ar gali būti politinių pasekmių?

Ši byla neišvengiamai turės atgarsį Moldovos vidaus politikoje. Jei pasitvirtins, kad aukštas pareigūnas bendradarbiavo su priešiška valstybe, tai gali sukelti krizę pasitikėjimo tiek žvalgybos institucijomis, tiek ir dabartinės vyriausybės gebėjimu kontroliuoti situaciją. Opozicija jau dabar reikalauja viešų atsakymų, o kai kurie politikai siūlo kurti nepriklausomą tyrimo komisiją.

Tuo pačiu tai bus ir testas pačiai Rumunijai – ar šalies institucijos sugebės iki galo išaiškinti schemą, parodyti jos mastą ir užtikrinti, kad panašūs atvejai būtų greitai atpažįstami ir nutraukiami. Tai nėra tik nacionalinio saugumo klausimas – tai ir pasitikėjimo valstybe klausimas.

Nors nei Maskva, nei Minskas dar oficialiai nekomentavo šio tyrimo, tikėtina, kad artimiausiomis dienomis bus bandoma neigti bet kokią sąsają. Tačiau faktai kalba patys už save – ir būtent šie faktai dabar formuoja naują geopolitinį saugumo kontekstą rytinėje Europos Sąjungos dalyje.