Tikite legendomis? Pasirodo, kad raguoti kiškiai yra ne mitas, o viruso padarinys gamtoje

Paskelbė Ina Jonaitienė
Paskelbta

Tikite legendomis? Pasirodo, kad raguoti kiškiai yra ne mitas, o viruso padarinys gamtoje

Mokslininkai Kolorade fiksuoja neįprastą, tačiau jau seniai žinomą reiškinį, tai daliai kiškių ir triušių aptinkamos į ragus panašios ataugos, kurios išauga iš snukučio ar galvos srities. Šios ataugos primena baisių pasakų personažus ir neretai sukelia šiurpą, tačiau jos nėra paslaptingos ar antgamtinės kilmės. Už jas atsakingas Kappapapillomavirus genties virusas, dar vadinamas „Shope brodavikų“ virusu.

Šis virusas tarp kiškinių gyvūnų paplitęs jau beveik šimtmetį, o jo sukeliami dariniai yra navikinio pobūdžio. Nors jie atrodo grėsmingai, žmonėms pavojaus nekelia, tai virusas plinta tik tarp kiškinių, o į kitų rūšių gyvūnus ar žmones nepersiduoda. Iš pradžių nedidelės ataugos primena įprastas karpas, tačiau laikui bėgant jos gali išaugti į ilgas ir kietas struktūras, primenančias ragus.

Tokie atvejai, ypač užfiksuoti Fort Kolinse, siejami su senomis legendomis apie vadinamuosius „Jackalope“, tai mitinius gyvūnus, kurie atrodė kaip kiškiai ar triušiai su antilopių ar elnių ragais. Šio mito pavadinimas kilo iš angliškų žodžių „jackrabbit“ (kiškis) ir „antelope“ (antilopė). Medžiotojai bei suvenyrų gamintojai neretai kūrė dekoratyvines iškamšas, įmontuodami tikrus ragus į kiškių galvas, o tokios iškamšos tapo populiariu turistiniu suvenyru Jungtinėse Valstijose.

Kolorado laukinės gamtos ir parkų tarnybos atstovė Kara Van Hoose teigia, kad vasarą, kai ypač suaktyvėja blusos ir erkės, tai pagrindiniai šio viruso platintojai, užsikrėtusių gyvūnų pasitaiko dažniau. Virusas gali persiduoti iš vieno kiškinio gyvūno kitam, tačiau jis visiškai nepavojingas kitiems gyvūnams ar žmogui. Jei imuninė sistema pajėgi, gyvūnas virusą įveikia ir ataugos išnyksta. Tačiau jei virusas lieka aktyvus, didelės ataugos gali trukdyti gyvūnui maitintis ar net susilpninti jo organizmą, sukeldamos mirtį.

Moksliniai tyrimai šį reiškinį nagrinėja jau beveik šimtmetį. Pirmasis jį išsamiai aprašė mokslininkas Richardas Edwinas Shopeas, kurio garbei virusas gavo savo pavadinimą. Vis dėlto užuominų apie tokią ligą esama dar senesniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, XVII amžiaus prancūzų leidiniuose jau minimos panašios infekcijos. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Ajovos valstijos medžiotojai pastebėjo, kad jų sumedžioti triušiai turėjo keistų raguotų darinių.

E. Shopeo tyrimai leido sukurti pirmąjį žinduolių vėžio modelį, kurį sukeldavo virusas. Iš užsikrėtusių laukinių gyvūnų navikinių audinių buvo išskirtas virusas ir implantuotas naminėms triušėms, kurios taip pat susirgo viruso sukeltomis navikinėmis ligomis. 1984 metais virusas buvo sėkmingai iššifruotas genetiškai, o jo DNR seka parodė didelį panašumą į žmogaus papilomos virusą (HPV). Šis atradimas buvo itin reikšmingas, nes paskatino kurti vakciną nuo HPV, kuri šiandien sėkmingai naudojama visame pasaulyje.

Taigi šiandien matomi kiškiai su „ragais“ nėra nei mutantai, nei paslaptingi mitologiniai padarai, tai virusinės kilmės ligos pasekmė. Nors jų išvaizda gali sukelti šiurpą, šis reiškinys yra įdomi biologinė ir medicininė istorija, parodanti, kaip gamtos procesai gali susipinti su žmonių folkloru bei net prisidėti prie reikšmingų medicinos atradimų.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas