Vokietija skiria dar 3 mlrd. eurų Ukrainai: Berlynas siunčia aiškų signalą Maskvai, Europa nepasiduos

Vokietijos finansų ir gynybos ministrai planuoja šias papildomas lėšas įtraukti į 2026 metų biudžeto pataisas. Pasak šaltinių, artimiausiu metu sprendimas turėtų būti patvirtintas, o kancleris Frydrichas Mercas šiuos planus visiškai palaiko. 

Tai reiškia, kad pagalba Ukrainai nesumažės ir bus dar labiau orientuota į modernios ginkluotės tiekimą, įskaitant artileriją, bepiločius orlaivius ir šarvuotąją techniką.

Naujasis finansavimo paketas ne tik užtikrins ginkluotės tiekimą, bet ir leis pakeisti dvi „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios jau buvo perduotos Ukrainai. Tokie veiksmai pabrėžia ilgalaikę Vokietijos paramos strategiją.

Daugiausia karinės paramos iš Vokietijos

Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Vokietija yra tapusi didžiausiu karinės pagalbos tiekėju Ukrainai Europoje. Iki šiol šalis jau skyrė apie 40 milijardų eurų paramos. Tai apima tiek ginklų tiekimą, tiek techninę, logistinę ir mokomąją pagalbą.

Be to, 2026 metų federaliniame biudžete jau yra numatyti 8,5 milijardo eurų Ukrainai. Tad papildomas 3 milijardų eurų paketas rodo ne tik solidarumą, bet ir aiškų geopolitinį apsisprendimą.

Vienas iš šaltinių patvirtino, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą „tol, kol tai bus būtina kovojant su Rusijos agresija“. Toks požiūris parodo, jog Berlynas nesiruošia trumpalaikiams sprendimams – parama planuojama ilgam laikotarpiui, o jos mastas gali tik didėti.

Į ką bus nukreiptos lėšos

Nors Vokietija oficialiai neatskleidė konkrečių karinės paramos detalių, žinoma, kad papildomi milijardai bus skirti: artilerijai įsigyti, bepiločių orlaivių (dronų) plėtrai ir tiekimui, šarvuotų transporto priemonių įsigijimui, dviejų „Patriot“ sistemų pakeitimui, kurios jau buvo perduotos Ukrainos kariuomenei.

Šie elementai yra ypač svarbūs šiuo metu, kai fronto linijose vis daugiau lemia technologiniai sprendimai, bepiločių misijų tikslumas ir greita ugnies jėga. Tiek artilerija, tiek dronai padeda Ukrainos kariams kovoti su žymiai gausesnėmis Rusijos pajėgomis.

ES žengia dar vieną žingsnį į priekį

Be Vokietijos nacionalinių planų, Europos Komisija pirmą kartą oficialiai leido naudoti ES paramą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų algų finansavimui. Tai laikoma precedentu, kuris gali atverti duris dar platesnei paramos formai. Iki šiol ES buvo linkusi koncentruotis į humanitarinę ir ekonominę pagalbą.

Visgi, tokie sprendimai signalizuoja didėjantį sąjungos įsipareigojimą Ukrainos gynybai. Tikėtina, kad ateityje daugiau šalių seks Vokietijos pavyzdžiu ir dar aktyviau prisidės prie Ukrainos karinės paramos finansavimo.

Nacionaliniai prioritetai nesikeičia

Kancleris Frydrichas Mercas, kuris anksčiau buvo kritikuojamas dėl tam tikro atsargumo Vokietijos užsienio politikoje, dabar tvirtai stovi Ukrainos pusėje. 

Jo sprendimas remti papildomą biudžetą ir skirti didelę dalį gynybos kontraktų būtent Vokietijos įmonėms rodo ir ekonominį, ir strateginį požiūrį – parama Ukrainai turi grįžtamąją vertę ir Vokietijos gynybos sektoriui.

Tikimasi, kad ne mažiau kaip pusė šių sutarčių bus skirta vietinėms įmonėms. Tai leis stiprinti šalies gynybos pramonę, kurti darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

Kritinis laikas – veikti dabar

Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai Rusija neslepia ketinimų tęsti agresiją, o NATO ieško efektyvesnių būdų saugoti savo rytinį flangą, Vokietijos sprendimas veikia kaip gynybinė investicija ne tik į Ukrainos saugumą, bet ir į visos Europos ateitį.

Karo ekspertai pabrėžia, kad dabar itin svarbu išlaikyti paramos tempą. Ukraina ne tik kovoja už savo teritorinį vientisumą, bet ir už Europos saugumo architektūrą. Todėl Vokietijos veiksmai siunčia aiškų signalą Maskvai: Europa nėra pavargusi nuo paramos, priešingai – ji stiprina savo įsipareigojimus.