Kritinis įspėjimas vykstantiems prie Baltijos jūros: viena klaida, apie kurią niekas nekalba, gali kainuoti labai brangiai

Tai nėra tik nemalonus pojūtis, o kai kuriais atvejais tokia reakcija gali būti pavojinga. Baltijos jūros vandens temperatūra retai pasiekia daugiau nei 20 laipsnių šilumos, net vidurvasarį. Nors oro temperatūra gali siekti ir 30 laipsnių, jūros vanduo dėl savo geografinės padėties, srovių ir giluminio šaltinio dažnai išlieka gerokai vėsesnis. 

Dėl to šokas organizmui ištinka ne tik jautresnius žmones – staigi temperatūros kaita paveikia kiekvieną, ypač tuos, kurie įšoka į vandenį iškaitę saulėje. Toks kontrastas tarp oro ir vandens temperatūrų turi aiškų fiziologinį paaiškinimą. 

Kūnas staiga patiria stresą, kraujagyslės susitraukia, kvėpavimas sutrinka. Ir nors dažniausiai tai baigiasi tik nemaloniu pojūčiu ar lengvu raumenų traukuliu, tam tikromis aplinkybėmis ši būsena gali virsti rimtu pavojumi gyvybei. Tad kodėl Baltijos jūra net ir vasarą gali sukelti šoką organizmui ir kaip to išvengti?

Baltijos jūra yra viena šalčiausių jūrų Europoje, ypač lyginant su pietų kraštais. Ji yra sekli, uždara, o jos temperatūrą stipriai veikia oro sąlygos, vėjai, upių įtekėjimas ir vandenyno srovės. Dėl šių veiksnių net ir šiltu metų laiku vanduo gali išlikti vėsus arba staiga atšalti, ypač po audrų ar vėjuotų dienų.

Be to, Baltijos jūros vanduo dėl menkos druskingumo šilumą laiko prasčiau nei sūresnės jūros. Skirtingai nei pietų regionuose, kur jūros paviršius greitai įšyla ir vėliau lėtai vėsta, Baltijoje šiluma neišsilaiko ilgai, vienas vėsesnis vakaras gali reikšmingai pakeisti situaciją.

Todėl net jei termometre matote 28 laipsnius, vandens temperatūra gali siekti vos 16 ar 17. Tokia temperatūra žmogaus organizmui jau laikoma šaltu vandeniu, kuris per trumpą laiką sukelia stiprią reakciją. O jei žmogus ilgiau pabūna saulėje ar karštoje aplinkoje – rizika dar didesnė.

Kaip reaguoja kūnas į šaltą vandenį?

Staigus įėjimas į šaltą vandenį kūnui reiškia iššūkį. Pirmoji reakcija yra vadinamasis šalčio šokas. Tai nėra perdėtas pasakymas, fiziologiškai jis apibrėžiamas kaip staigus kvėpavimo padažnėjimas, oro trūkumo pojūtis, širdies ritmo šuolis ir raumenų įsitempimas.

Ypač pavojinga, kai žmogus įšoka ar greitai panyra į vandenį po intensyvaus deginimosi, sporto ar kaitinimosi saulėje. Kūnas būna įšilęs, o kontaktas su šaltu vandeniu sukelia šoką nervų sistemai. Dėl to gali kilti galvos svaigimas, pykina, o kai kuriais atvejais net laikinas sąmonės praradimas.

Jei vandens šokas užklumpa tolėliau nuo kranto ar plaukimo metu – rizika didėja keliskart. Raumenys gali sustingti, kvėpavimas sutrikti, o orientacija pradingti. Net patyrusiems plaukikams šios kelios minutės tampa kritinės. 

Dėl to staigus įšokimas į jūrą, ypač po saulės vonių, rekomenduojamas tik itin atsargiai.

Rizika jautriems žmonėms

Šaltas vanduo pavojingesnis žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų, padidėjusį kraujospūdį ar lėtines ligas. Net nedidelis stresas organizmui gali išprovokuoti rimtas komplikacijas: nuo dusulio iki ritmo sutrikimų ar net infarkto.

Pavojų kelia ir kūno termoreguliacijos sutrikimai, jei žmogus blogai prisitaiko prie temperatūros pokyčių, jam gali prasidėti hipotermijos simptomai net šiltu oru. Tai ypač aktualu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas reaguoja jautriau.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad šaltas vanduo ne tik veikia fiziškai, jis gali sukelti ir psichologinį diskomfortą. Kai kurie žmonės jaučia panikos priepuolius, nerimą ar net klaustrofobiją vandenyje. 

Šios reakcijos, susijusios su šalčiu, tik stiprėja ir gali lemti netikėtą elgesį.

Kaip pasiruošti saugiam maudynėms?

Svarbiausia taisyklė yra neskubėti. Prieš lipant į vandenį verta prisitaikyti, sušlapinti kojas, rankas, nuplauti krūtinę ar veidą. Tai padeda kūnui palaipsniui priprasti prie temperatūros. Tokiu būdu išvengiama staigaus šoko.

Jei vanduo jaučiasi itin šaltas, geriau iš pradžių pabūti seklumoje, stebėti savo reakciją. Plaukti reikėtų tik tada, kai kvėpavimas stabilizuojasi. 

Po saulės ar fizinio krūvio rekomenduojama palaukti bent 10–15 minučių, kad kūno temperatūra normalizuotųsi.

Taip pat svarbu stebėti vaikus. Jie dažnai linkę šokti į vandenį be pasiruošimo. Suaugusieji turėtų ne tik juos prižiūrėti, bet ir paaiškinti, kodėl svarbu į vandenį įžengti palaipsniui.

Jūra – ne tik poilsis, bet ir atsakomybė

Baltijos jūra yra mūsų atgaiva, bet ir išbandymas. Net vasaros karštyje ji išlieka nenuspėjama. Jos šaltis gali atgaivinti, bet gali ir pakenkti. Kiekvienas žingsnis į bangas turi būti sąmoningas, su pagarba savo kūnui, jo riboms ir aplinkai.

Žinojimas yra svarbiausia priemonė saugumui užtikrinti. Kai suprantame, kodėl mūsų organizmas reaguoja taip, o ne kitaip, galime atostogauti ramiai. Juk jūra neturi būti pavojinga, jei elgiamės išmintingai.