Lietuviai masiškai šturmuoja šiuos paplūdimius: čia gerokai pigiau nei Palangoje, tačiau tai dar ne viskas

Paplūdimyje lieka laisvų gultų, gatvės nebeužkimštos, o vakarais vis dažniau šviečia tušti viešbučių langai. Dalis verslininkų atvirai pripažįsta, toks sąstingis primena pandeminius metus, bet šį kartą priežastys kitokios.

Lietuviai vis dar atostogauja, tik nebe taip, kaip anksčiau. Vis dažniau jie renkasi alternatyvas užsienyje, bet ne tolimas, visai čia pat, kitoje sienos pusėje. Lenkijos Baltijos pajūris traukia vis daugiau tautiečių, o tokie miestai kaip Ustka, Ščecinas ar Helis nebeatrodo egzotiškai, ten vis dažniau skamba lietuviška kalba, ir tai tik patvirtina tendenciją, jog poilsio įpročiai keičiasi.

Tai nėra atsitiktinumas ar trumpalaikė mada. Palyginus kainas, patogumą ir paslaugų spektrą, daugeliui šeimų Lenkijos pajūris pasirodo logiškesnis pasirinkimas. O Palanga, nepaisant gražaus smėlio ir nostalgijos, priversta stebėti, kaip dalis poilsiautojų nusigręžia, dažnai tyliai ir be pykčio.

Kainos, kurios verčia persigalvoti

Pagrindinė priežastis, kurią nurodo poilsiautojai, yra paprasta – kainos. Palangoje savaitgalio nakvynė dviem asmenims gali kainuoti tiek pat, kiek Lenkijoje su pilnu maitinimu, SPA zona ir baseinu. 

Net pigiausi būstai Lietuvoje ne visiems įkandami, o vakarienė su cepelinais už 12 eurų ir šaltibarščiais už 10 – kai kam skamba kaip peržengta riba.

Maža to, Lenkijoje į tą pačią kainą dažnai įskaičiuotas ir vietos automobiliui parkavimas, o Palangoje tai vis dar papildoma našta. Kai kurie atvykėliai jau iš anksto skaičiuoja, kad vien stovėjimas kelioms dienoms gali kainuoti tiek pat, kiek visa šeimos vakarienė užsienyje.

Logistika ir komfortas be streso

Nuo pietų Lietuvos pasiekti Lenkijos pajūrį kai kam net greičiau nei važiuoti iki Palangos. Keliai ten mažiau apkrauti, o kelionė – sklandesnė. 

Be to, poilsis Lenkijoje siūlo ir tai, ko dažnai pasigendama Lietuvos kurortuose, nuo šeimoms pritaikytų pramogų iki vaikų parkų, atrakcionų, vandens pramogų kompleksų, visa tai dažnai integruota į viešbučių ar apartamentų pasiūlą.

Tuo metu Palanga vis dar dažniausiai siūlo tą patį: pasivaikščiojimą Basanavičiaus gatve, keletą barų su žuvimi ir alumi, ir jūrą. Žinoma, pati jūra – puiki, bet kai konkurentai siūlo daugiau už mažiau, nostalgija dažnai lieka tik gražiu prisiminimu.

Verslininkų laukimas – nuo vilties iki realybės

Palangos verslininkai kol kas dar nepraranda vilties, kai kurie tikisi, kad liepą padėtis pagerės, kai prasidės moksleivių atostogos ir orai pagaliau sušils. Tačiau net optimistai pripažįsta, jog birželis buvo silpnas, o dalis jau pasirinko Lenkiją.

Viešbučių savininkai svarsto apie galimybę mažinti kainas, bet tuo pat metu sako: „jeigu nuleisim, dirbsim į minusą“. Rezultatas – kai kurie viešbučiai tušti, o stovėjimo aikštelės šalia jų dar labiau. 

Kai kurios kavinės pasirinko dirbti tik savaitgaliais, nes darbo dienomis lankytojų tiesiog per mažai.

Kodėl lietuviai renkasi Lenkiją?

Tie, kurie jau išbandė Lenkijos kurortus, išskiria keletą aiškių pliusų, kainos mažesnės maždaug trečdaliu, maistas pažįstamas, aptarnavimas – draugiškas. Be to, daug kur žmonės bent minimaliai kalba lietuviškai arba bent jau nuoširdžiai stengiasi suprasti.

Į tą pačią kainą dažnai įeina pusryčiai, vakarienė, pramogos vaikams, baseinas ir vieta automobiliui. Ir dar – renginiai, koncertai, mugės. Kai tuo metu Palangoje dauguma veiklų sukasi tik aplink jūrą ir vieną pėsčiųjų gatvę, pasirinkimas tampa aiškus.

Pokyčiai vyksta, bet ar Palanga pasiruošusi?

Kai kurie lietuviai šią vasarą tiesiog taupo – brangstantis kuras, augančios paskolos, bendras kainų lygis verčia atostogas rinktis atsargiau. Ir kai sprendimas tenka tarp trijų dienų Palangoje ar penkių Lenkijos naudai, verslininkams belieka svarstyti, ar laukti stebuklo, ar keisti žaidimo taisykles.

Vien tik smėlis ir jūra šiais laikais nebeužtenka. Rinka pasikeitė, poilsiautojai taip pat. Ir jei Palanga nori išlikti konkurencinga, atėjo laikas ne stebėtis, kur dingo žmonės, o atsakyti sau, ką jiems pasiūlyti naujo.